Pasaulio dizaino sostinės arčiau nebus
Pasak dizaino publicisto, negali nepastebėti, kad dizainas – neatsiejama eilinio suomio gyvenimo ir identiteto dalis: „Kaip sauna, degtinė, jūra ar neprognozuojami orai. Tuo įsitikinti užteko vos keletos dienų. Suomiškas dizainas apie save primindavo vos ne kiekviename žingsnyje – pradedant kultiniais 1959 metų Timo Sarpanevo ketaus puodais „Sarpaneva“, rytais iš jų kabinant kiaušinienę viešbučio restorane, baigiant aptriušusiomis Illmari Tapiovaara kėdėmis prisėdus ant jų prieplaukos lauko kavinukėje“.
Pasaulio dizaino sostinę kas dvejus metus nuo 2008-ųjų metų skelbia tarptautinė pramoninio dizaino organizacijų taryba (Icsid). Tapti pirmąja pasaulio dizaino sostine garbė teko Turinui. Po poros metų 2010-aisiais pasaulio dizaino sostine paskelbtas Seulas (Pietų Korėja). 2014-aisiais iš Helsinkio estafetę perims Keiptaunas (PAR), o 2016 metais pasaulio dizaino sostine taps Taipėjus. Pasak dizainiko V. Norkaus, akivaizdu, jog dar negreit pasaulio dizaino sostinė bus taip arti Lietuvos, todėl pasinaudoti šia galimybe kiekvienam dizaino mylėtojui buvo tiesiog privalu.
Helsinkio pasaulio dizaino sostinės programą sudarė daugiau kaip 300 projektų, kurie visus metus vyko ne tik Helsinkyje, bet dar keturiuose Suomijos miestuose – Espoo, Vantaa, Kauniainien ir Lahti. Renginių įvairovė labai plati – nuo dizaino parodų, ekspozicijų, iki gyvų pasirodymų ir pristatymų. Didžioji dalis renginių buvo nemokami. Kodėl aplankyti Helsinkį buvo verta būtent rugsėjo mėnesį?
„Būtent rugsėjo mėnesį vyko įdomiausia ir intensyviausia dizaino programa, kadangi prie jos prisijungė ir tradiciniai renginiai – Helsinkio dizaino savaitė bei baldų ir interjero paroda „Habitare,“ – sako V. Norkus.
Kodėl Helsinkis?
Kaip teigia dizainikas, žvelgiant į buvusių ir būsimų pasaulio dizaino sostinių sąrašą dėl Helsinkio, gal dar išskyrus Turiną, kyla bene mažiausiai klaustukų.
Suomijos dizaino tradicijos labai gilios, siekia daugiau kaip pusę amžiaus. Suomiškas pavardes nelengva įsiminti, tačiau bent kiek besidomintys dizainu yra girdėję garsiausių XX amžiaus suomių dizainerių Kajaus Francko, Alvaro Aalto, Eero Aarnio ar jaunosios kartos atstovų Harri Koskineno, Illko Suppaneno pavardes. Suomijos dizainą pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį reprezentuoja tokios kompanijos kaip baldų „Artek”, stiklo dirbinių „Iitalla” ar audinių „Marrimeko“.
Be to, Helsinkis – viena sparčiausiai besikeičiančių Europos sostinių.
„Tai ne ekonominio burbulo, bet greičiau racionalaus skandinaviško mąstymo pasekmė, – teigia V. Norkus. – Helsinkio miesto ir priemiesčių transformacijas atspindi ne kylantys dangoraižiai, kurių nei vieno taip ir neteko pamatyti, bet jau esamų pastatų renovacijos, novatoriškos viešųjų erdvių koncepcijos, jų funkcijų keitimas ir pritaikymas naujoms helsinkiečių ir sostinės svečių reikmėms. Tokių urbanistinių, socialinių ir netgi kulinarinių projektų įgyvendinimui suomiai, savaime suprantama, pasitelkia ir dizainą. Dėl to daugiau kaip pusė „World Design Capital Helsinki 2012“ programos renginių buvo pažymėti „Transforming the city“ ženklu“.
Suomių taksisto nuomonė
Oficialiai nurodoma, kad pasaulio dizaino sostinės projektas kainavo virš 50 milijonų eurų. Ar ne per brangu ir šiai turtingai Skandinavijos valstybei?
„Tiesiai šviesiai to paklausiau iš oro uosto vežusio taksisto, – šypsosi V. Norkus. – Taksistas tik šyptelėjo ir diplomatiškai atsakė, kad šio projekto finansinė grąža apima ne tik šalies įvaizdį ar jos reprezentavimą, nors jis galėtų patvirtinti, kad užsieniečių srautas iš Helsinkio oro uosto šiemet gerokai padidėjo. Pasak jo, didžioji dalis projektų skirti eiliniams žmonėms ir jis pats kelis dizaino renginius aplankė“.
Organizatoriai pabrėžė, kad nemaža dalis projektų, pradėtų būtent pasaulio dizaino sostinės paskelbimo proga, išliks arba bus vystomi toliau, jie skirti plačiajai visuomenei. Kaip vieną įdomiausių pavyzdžių V. Norkus paminėjo viename judriausių centrinių Helsinkio skverų Narinkka birželio pradžioje iškilusią Tylos koplyčią. Nusileidus pasaulio dizaino sostinės renginių uždangai niekas nesiruošia griauti ar kur nors išvežti šio unikalios architektūros ir koncepcijos objekto. Priešingai – Tylos koplyčia jau tituluojama naujuoju Helsinkio architektūros simboliu – ją lanko ne tik turistai, bet mėgsta užsukti ir patys miestiečiai.
Dizainas suomiams – identiteto dalis
Kita vertus, Suomijoje suprantama, kaip dizainas įtakoja kasdienio gyvenimo kokybę ir tai jau tapo neatsiejama tautinės kultūros ir identiteto dalis. „Helsinkio dizaino muziejus jau veikia keletą dešimtmečių ir daugiau kaip 75 000 dizaino objektų kolekcija buvo surinkta ne specialiai „WDC Helsinki Design Capital 2012“ proga. Ką tik duris atvėrusi naujoji Helsinkio universiteto biblioteka skirta ne pasipuikavimui prieš užsienio žurnalistus ar turistus, o pačių suomių jaunimui. Jaukus Helsinkio dizaino rajonas, kuriame įsikūrusios daugiau kaip 200 dizaino parduotuvių, studijų, galerijų, muziejų, restoranų taip pat neatsirado per vieną naktį”.
Į klausimą, ar kada nors pasaulio dizaino sostine galėtų tapti krepšinio šalis, dizaino publicistas tik liūdnai šyptelėjo: „Ne anksčiau nei po pusę amžiaus. Ir tik su sąlyga, kad dizainas taps svarbesnis už krepšinį”.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą