Sveiki, žvejai!

Jau toks mėnuo tas lapkritis, kad kokių nors reikšmingesnių įvykių žvejybos fronte nevyksta. Pereinamasis laikotarpis iš vasaros į žiemą. Ir nieko čia nepaveiksi.

Gandai apie stintas

Praėjusį savaitgalį Minijoje ties Gargždais vis dar "kabinėjosi" žiobriai. Sprendžiant iš to, kad per savaitę nebuvo didesnio lietaus, šį savaitgalį jie vargu ar jau kibs. Minijoje vanduo nukrito ir nuskaidrėjo.

Kita vertus, mokantys gaudyti žiobrius ir žinantys, kur jie būriuojasi esant žemam vandeniui, žiobrių pagauna.

Pasigirdo pirmi gandai apie pirmąsias stintas. Kol kas nieko konkretaus. Kad stintas bando gaudyti ir vieną kitą pagauna, patvirtino ir mūsų puslapio draugas Remigijus, gyvenantis Smiltynėje, tiesiai prieš geriausias stintų gaudymo vietas.

Pasak jo, tai dar tik maži būreliai stintų, dėl kurių neverta gaišti laiko. Tikras "užėjimas" prasidės lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje. Šiomis dienomis Kuršių marių krantinė nusėta žvejais. Jokių rimtesnių žuvų, išskyrus mažas plekšnytes ir vieną kitą stintą, nematyti.

Ausis nuolat pasiekia gandai apie pagaunamus šlakius! Jeigu tokie gandai pasiekia visų ausis, tai kodėl jie nepasiekia gamtosaugininkų ausų? Brakonieriavimas naudojant mėgėjiškos žūklės įrankius toks paplitęs, kad tiesiog nebejuokinga. Ko gero, reikėtų grąžinti senų laikų taisyklę, kad lašišinių žuvų neršto metu su meškere prie upės nėra ko slampinėti. Matyt, kitaip neįmanoma.

Apskritai šiuo metu logiška žvejoti jūroje. Menkės, plekšnės dabar labai aktyvios. Jūroje žvejyba komplikuota, nes reikia tinkamo oro. "Teisingas" vėjas rudenį būna ne per dažniausiai. Tačiau nutaikius tinkamą orą, menkių ir plekšnių žvejyba tikrai nebus tuščia.

Menkių žvejybą komplikuoja tai, kad laivai, vežantys jų gaudyti, būna užsakyti mėnesiui į priekį, be to, ši žvejyba nepigi. Su plekšnėmis - paprasta. Visas pajūris laisvas. Stok, kur nori, mesk, kur nori. Tik kad oro sąlygos leistų.

Visai jau ant nosies visaliaudinė šventė - vėgėlės.

Jau dabar Nemuno dambose nemažai žvejų, bandančių sugauti vėgėlių. Kol kas rezultatai kuklūs - vienas kitas vėgėliūkštis. Didžiosioms dar kiek anksti. Bet jei ne šį, tai kitą savaitgalį nuo Nemuno dambų pradės sklisti nedarniais balsais traukiamos įvairaus žanro dainos. Tauta gaudys vėgėles. Kaip visada nuožmiai, ilgai, su laužais, dainom ir santykių aiškinimusi. Tokia yra vėgėlių žvejyba Lietuvoje. Litras "ant galvos" dienai ir mažiausiai para prie vandens, ypač atvažiavusiems iš tolimesnių Lietuvos kampų.

Valų testai

Žurnalas "Žvejys ir žuvis" išspausdino žinutę apie Europos žūklės įrankių verslo asociacijos (EFTA) du kartus per metus vykdomus valų testus. Testų esmė tokia - kiek iš tikrųjų atitinka realūs ir gamintojų deklaruojami pagrindiniai valų parametrai - diametras ir stiprumas. Iš trylikos bandytų valų tik du atitiko gamintojų nurodytus parametrus. Kitų vienuolikos valų diametrai buvo 10-20 procentų didesni nei nurodyti, o stiprumas buvo mažesnis už nurodytą nuo 20 ir net iki 50! procentų. Tarp labiausiai meluojančių yra ir Lietuvos rinkoje parduodamų gamintojų valų. Dažniausiai tai yra gana pigūs valai.

Iš tikrųjų kartais juokinga pasižiūrėjus į rėksmingą valo, kainuojančio apie 5 litus ir pavadinto kokiu nors labai pretenzingu pavadinimu, etiketę. Valo diametras 0,2 mm, o deklaruojamas nutraukimo svoris - per 5 kilogramus. Realiai diametras pasirodo esąs apie 0,23 mm, o laiko šis valas kiek daugiau nei 3,5 kg.

Jau seniai pastebėjau, kad rimtų gamintojų nepigiai kainuojančių valų skelbiamas stiprumas stipriai atsilieka nuo pigių valų parametrų. Tačiau manau, kad save gerbiantys gamintojai ant etiketės užrašo daugiau mažiau realius parametrus, kuriais galima tikėti. Būtent šitais parametrais reikėtų vadovautis pasirenkant valą.

Apranga rudeniui

Lietuvos rinkoje pasirodo vis daugiau ir pigesnių sezoninių drabužių, kurių kainos negąsdina kaip anksčiau.

Dar visai nesenais laikais geros bridkelnės kainuodavo arti 800 litų, padori neperpučiama ir nepralyjanti, kvėpuojanti striukė - apie 600-800 litų ir t. t.

Žvejai, matydami tokias kainas, patikėdavo žūklės parduotuvių pardavėjų pasakomis, neva kinų ar indų pagaminti drabužiai išlaiko beveik tuos pačius parametrus kaip garsių gamintojų produkcija, bet kainuoja dvigubai ar net trigubai pigiau. Nuėjus su tokiais drabužiais prie kranto, paaiškėdavo, kad pasakos ir yra pasakos. Kiaurai košdavo vėjas, per pusvalandį permerkdavo lietus...

Šį sezoną padorios aprangos, nekainuojančios viso atlyginimo, yra. Vienas iš galimų pavyzdžių - "Arctic" serija, kuri nėra brangi ir atitinka pagrindinius rudens parametrus. Kelnės tikrai neperšlampa nuo lietaus bent 3 valandas, daugiau nebuvo progos išbandyti. Vėjas jų taip pat neįveikia.

Sąlygiškai nebrangių ir aukštos kokybės sezoninių drabužių šiemet siūlo "Larus". Tai "Aquaz" bridkelnės ir striukės bei "Baleno" rūbai, skirti aktyviam poilsiui, taip pat ir žvejybai.

Be abejo, turint lėšų geriau nesiterlioti ir pirkti "Simms" ar "Sciera", nes tai kokybės garantija. Tačiau lėšų būtent tam, kad žvejyboje jaustumėmės komfortiškai, deja, dažnai ir nerandame. Frazė "Sveikata - brangiausias turtas" įgauna prasmę tik pradėjus lankytis pas gydytojus...

Ką savaitgaliui siūlo sinoptikai?

Sinoptikai savaitgaliui siūlo visišką tragediją. Nors ir bus gana šilta, apie 10 laipsnių, bet kiti oro parametrai - visiškai tragiški. Šiandien beveik visą dieną žadamas lietus ir 10-15 m/s pietvakarių vėjas.

Dar smagiau turėtų būti rytoj, kai vėjas sustiprės iki 18 m/s. Nemažai romantikos tokiam vėjui dar turėtų pridėti lietus. Taigi pats tas vėgėlėms gaudyti.