Vienas iš tyrimo bendraautorių Kalifornijos universiteto biologijos daktaras Allen Van Deynze dirba su pipirais jau 20 metų, tačiau šie naujausi genetiniai duomenys atskleidžia daugiau detalių apie čili pipirų skonį. Šis augalas yra vienintelė rūšis, kuri sugeba biosintetinti kapsaicinoidus. Buvo žinoma, kad prieskonio aštrumą sukelia šio junginio komponentų (kapsaicino, dihidro kapsaicino ir nordihidro kapsaicino) akumuliacija, tačiau procesas, kurio metu aitrumo bruožas pasireiškia, nebuvo žinomas.
Raudonieji pipirai yra populiari prekė, o pastarąjį dešimtmetį jų pardavimai išaugo 40%. Čili pagardina daugelio patiekalų skonį, tačiau repelentų sudėtyje jis atgraso ir naikina vabzdžius, taip pat šis pipiras tarnauja kaip antigrybėlinė medžiaga ar tiesiog gražus dekoratyvinis žalumynas.
Nors mokslininkai turi itin daug informacijos apie čili pipirų genus, suteikiančius jiems aštrumą, tačiau jų reguliacija iki šiol buvo paslaptis. Atsakymas slypi kapsaicino sintazės gene, kuris atsakingas už dvi funkcijas: viena jų riebiųjų rūgščių apykaita, kita spalvos, kvapo ir kitų bruožų nustatymas. Kapsaicino sintazė (CS) yra randama tik vaisiuje, ne sėklose, todėl aštrumas slypi ne jose, kaip manyta, o balkšvame sėklas gaubiančiame audinyje, dar kitaip vadinamame placenta.
Nors raudonieji pipirai yra panašūs į pomidorus ir bulves, jų genomas yra maždaug keturis kartus didesnis nei artimųjų „giminaičių“. Tyrimo metu atlikta integruota genomo ir jo raiškos analizė parodė, kad kapsaicinoidų biosintezę suformavo genų ekspresijos pokyčiai ir kapsaicino sintazės neofunkcionalizacija. Kitaip tariant, pipirų aitrumas išsivystė dėl naujai susiformavusių genų, kurie yra buvusiųjų netolygaus dubliavimosi pasekmė.
Kadangi šis augalas yra giminingas su kitais bulvinių šeimos nariais, nuodugnesnis čili pipiro genomo perskaitymas taip pat suteikia daugiau informacijos ir apie kitų rūšių evoliuciją bei prisitaikymą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą