Ir vis dėlto iš tos daugybės galima išskirti tris pagrindinius pasaulėvaizdžius, kurie nulemia tam tikrą gyvenimo būdą su visais iš to išplaukiančias įvykiais.
Pasaulio vaizdas formuojasi žmogaus galvoje
Pasaulėvaizdis – tai galvoje formuojamas vaizdas, kurį nulemia mūsų žinių apie save, pasaulį ir kitus ribos. Jis veikia mūsų pasaulio suvokimo gilumą, iššaukia emocines reakcijas ir nulemia aktyvią veiklą jame.
Tai, ką mes priimame visais savo jausmų organais, ką mes matome, girdime, apčiuopiame, jaučiame, plius mūsų mąstymas sukuria tokį „mūsų realybės vaizdą“, kuris anaiptol ne visada atitinka tikrovę.
Pasaulėvaizdis © Pixabay.com
Trys baziniai pasaulėvaizdžiai, nulemiantys tam tikrą gyvenimo būdą
1. Medicininis
Lozungas: „Nėra sveikų, yra tik nepakankamai ištirti“.
Čia egzistuoja sąvokos „geriau – blogiau“. Norma yra riba, „lubos“.
Bet kokie nukrypimai vyksta tik žemyn, blogiau normos. Normalu būna, kai viskas tvarka. Bet kokie sunkumai traktuojami, kaip nukrypimai nuo normos, kaip ligos, kurias reikia gydyti.
Šiame pasaulėvaizdyje yra kur veržtis – visada yra, ką gydyti. Žmogus su šiuo pasaulėvaizdžiui tiki, kad jis galioja visiems, kitas variantas jiems neegzistuoja, nes nesuvokiamas.
Gyvenimo būdas – periodiškas pasinėrimas į skausmingas būsenas, ligas, negalavimus, nesėkmes, siekiant patenkinti savo poreikį, kad artimieji rūpintųsi, kreiptų dėmesį, padėtų, mylėtų.
Vis blogiau ir blogiau © Pixabay.com
2. Vystymosi pasaulėvaizdis
Lozungas: „Tobulėjimui nėra ribų!“
Neegzistuoja „lubų“ supratimas. Norma – viskas normalu, bet visada yra ką gerinti, vystyti, taisyti.
Egzistuoja supratimas „geriau – blogiau“. Visada yra kur judėti, veržtis, vystytis.
Šio pasaulėvaizdžio žmogų valdo amžinas nepasitenkinimas tuo, kas yra, ir savimi.
Proceso variklis čia bus visų trūkumų taisymas. Žmogus nuolat lygina save su savo idealu, kurį turi stengtis atitikti, todėl turi taisyti savo klaidas ir stengtis gyventi kitaip.
Vystymasis © Pixabay.com
3. Realistinis pasaulio vaizdas
Lozungas: „Pumpuras – tai ne tobula rožė, o tobulas pumpuras“.
Viskas taip, kaip yra ir bet kuriuo momentu tobula, unikalu, nepakartojama. Bet kas.
Šiame pasaulėvaizdyje priimama viskas. Nėra normos supratimo, viskas taip, kaip yra šiuo laiko momentu. Nėra lyginimo, nėra supratimo „geriau – blogiau“.
Yra matavimai, bet nėra vertinimo.
Kai žmogus patenka į tokį pasaulėvaizdį, tai jis patenka į būseną „čia ir dabar“.
Nėra kur veržtis, viskas tobula, tačiau judėjimo daug, nes yra savo poreikių supratimas: „Aš noriu...“
Nėra psichologinės energijos nuostolių. Viskas įkrauta judėjimo energijos. Apie tokią būseną dar sakoma „būti sraute, būti reikiamoje vietoje reikiamu laiku“.
Paprastai taip jaučiasi vaikai, įsimylėję žmonės, užsidegę savo mėgstamu užsiėmimu, kūrėjai. Jiems viskas patinka. Jie tiesiog įtraukti, užvaldyti šio dabarties momento.
Ilgą laiką išbūti šiame pasaulėvaizdyje praktiškai neįmanoma. Gal ir nereikia, nes realybė tuo momentu būna tiek pripildyta išgyvenimų, neįprastų spalvų, įžvalgų, kad net kvapą gniaužia.
Pasaulėvaizdis © Pixabay.com
Žmogus gali pabūti visuose iš šių pasaulėvaizdžių (viename daugiau, kitame mažiau), priklausomai nuo to, kaip jis susitvarko su tuo, ką pateikia jam gyvenimas, rašo portalas „B17“. Skausmingi emociniai išgyvenimai galimi tik pirmame ir antrame variante. Trečiuoju atveju susidūrimai su emociniais išgyvenimais nebūna slegiantys. Jie gretai praeina, sieloje pasidaro lengva ir šviesu. Galima pasirinkti, kuo aš noriu užpildyti save dabar.
Rašyti komentarą