Dharamšala: kur gamtos grožis jungiasi su senovės išmintimi

Dharamšala: kur gamtos grožis jungiasi su senovės išmintimi

Sakoma, kad pažinti Indiją galima pažįstant jos kvapus. Išties: kvapai šioje šalyje persekioja visur: pikantiški, tiršti, saldūs, malonūs ir nelabai, - kartais jų per daug ir jie per stiprūs. Dharamšala (arba Daramsala), nedidelis kalnų miestelis Indijos šiaurėje, Himačal Pradešo valstijoje, - ne išimtis. Kad papasakotum apie jį, pirmiausiai privalai nusakyti jo kvapą, vertą Patricko Suskindo* plunksnos...

Pagrindinė kvapų paletė - grynas, gaivus, švarus kalnų oras, sumišęs su su miško, egzotiškų augalų, maisto, gaminamo gatvėje, ir iš vienuolynų sklindančių smilkalų aromatais. Šis svaiginantis Dharamšalos kvapas labai skiriasi nuo likusios Indijos kvapų.

Dharamšala įsikūrusi Himalajų papėdėje. Iš vienos pusės ją puošia snieguotos Dhauladharo kalnų keteros, iš kitos - Kangros slėnis.

GYVENIMAS Dharamšalos gatvelėje.

Taiki didybė

Vos tik pirmieji saulės spinduliai paglosto baltas kalnų keteras, viskas aplink pabunda: gieda paukščiai, loja šunys, girdėti žmonių balsai, o smaragdinio dangaus fone sklando kalnų ereliai, baigiantys grobio žvalgytuves. Miestelis pradeda savo įprastą gyvenimą.

BUDIZMO įkūrėjas Buda Šakjamunis (centre), Padmasambhava

Pramaišiui su miestelėnais bei turistais gatvėse pasirodo sadhu (hinduistai asketai) oranžiniais apdarais, iš vienuolynų pabyra budistų vienuoliai.

Dharamšala garsi pirmiausiai kaip Jo Šventenybės Dalai Lamos IV rezidencija ir Tibeto Vyriausybės tremtyje buveinė. Priversti palikti tėvynę, daugelis tibetiečių pasekė paskui savo lyderį ir įsikūrė Makleod Gandže. Čia Tibeto tradicijos saugomos ir plėtojamos: įkurtas Tibeto medicinos ir astrologijos institutas, Tibeto rankraščių ir archyvų biblioteka, taip pat Tibeto vaizduojamojo meno institutas.

Šios negausios tautos kultūra ir papročiai taip organiškai įsiliejo į šiaurės indų gyvenimą, jog atrodo, kad tibetiečiai gyveno čia visada.

Dharamšalos širdis - tai, be abejonės, budistų šventykla Tsuglag Khang, kuri yra priešais Dalai Lamos rezidenciją. Jo Šventenybė periodiškai čia rengia viešas audiencijas, tad, sėkmingai sutapus aplinkybėms, galima asmeniškai pasveikinti Tibeto dvasinį lyderį.


Trys Budos

Didžioji Tsuglag Khang puošmena - trijų Budų skulptūros: Budos Šakjamunio (budizmo pradininko, gyvenusio maždaug nuo 623 m. pr. m. e. iki 543 m. pr. m. e.), Padmasambhavos (VIII a. Vadžrajanos budizmo asmenybės, Tibeto budizmo įkūrėjo) ir Avalokitešvaros (visa apimančios atjautos ir meilės įsikūnijimas, dievybė, dažnai vaizduojama keturrankė arba tūkstantrankė). Pats Dalai Lama laikomas jo reinkarnacija.

Avalokitešvaros skulptūra buvo užsakyta Tibeto karaliaus VII amžiuje ir pastatyta pagrindinėje šventykloje Lasoje (Tibeto istorinės šalies sostinė, Dalai Lamos būstinė ir Tibeto budizmo centras). Kinų įsiveržimo metu, kai daugelis budizmo mokslo ir meno centrų buvo uždaryti, o rankraščiai, knygos ir skulptūros išmestos į gatvę ir sunaikintos, Lasos gyventojams pavyko kalnuose šiukšlių atrasti daugmaž išlikusio Avalokitešvaros gabalus ir išsiųsti juos kontrabada per Nepalą į Šiaurės Indiją, Dharamšalą. Originalios skulptūros fragmentai tapo šiuolaikinio jo atvaizdo dalimi.

SADHU - vienuoliai, atsiriboję nuo pasaulio, išsižadėję materialių malonumų, gyvena olose, miškuose, šventyklose visoje Indijoje. Pats žodis sadhu (geradaris) kilęs iš sanskritiškosios šaknies "s?dh", kuri reiškia "pasiekti tikslą", "įgauti jėgos kažkam".

Vienuolio juokas

Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro aplink pagrindinę šventyklą eina visi norintieji atlikti korą (šis tibetietiškas žodis reiškia piligrimystę; pagal laikrodžio rodyklę einama aplink kokią nors šventą vietą - vienuolyną, šventyklą, kalną ir pan.).

Pagal senovės Tibeto tradiciją visa teritorija aplink šventyklą apkabinėta įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis, kurias palieka piligrimai.

Kartą mus užkalbino vienas tibetiečių vienuolių. Jis smalsiai klausinėjo paprastų klausimų apie europiečių šeimos sandarą, santykius tarp vyro ir moters, ar suteikia santuoka laimės mūsų sieloms. Mes atsakinėjome nuoširdžiai, o vienuolis ilgai atsiprašinėjo ir juokėsi, tačiau ne pašaipiai, o tarsi atverdamas savo vidų, padėdamas ir mums patiems rasti sau atsakymus į tokius, rodos, paprastus klausimus. Kai, apėję švantyklą, mes atsisveikinome, vienuolis, apsivijęs savo vyšniniu apdaru, vis dar juokėsi - gal iš savęs, gal iš mūsų, o gal iš viso pasaulio, kuris jam atrodė toks linksmas...

Vienuolių debatai

Artinantis pusiaudieniui atviroje aikštelėje priešais šventyklą prasideda filosofiniai vienuolių debatai. Viena vertus, jie teatrališki, kita vertus - tai ugdomasis renginys: vienuoliai susiskirsto poromis ir pradeda polemiką. Vienas jų stovėdamas išsako savo tezes, bandydamas logiškai jas įrodyti savo oponentui, o baigdamas mintį stipriai suploja delnais bei patrepsi koja. Kitas sėdėdamas su aiškiu sarkazmu jam atsako: "Liaukis, keistuoli, tu pats sau prieštarauji..." Jie diskutuoja labai garsiai - girdėti iš toli, tad aplink aikštelę kasdien būriuojasi žiūrovai, daugiausiai - keliautojai, specialiai ateinantys stebėti šio įkvepiančio reginio.

DHARAMŠALA (arba Daramsala). Miesto vardas hindi kalba reiškia "dvasios buveinė" arba "šventovė". Šis miestas garsus ir kaip Dalai Lamos XIV rezidencija.


Bendrumo jausmas

Visi žmonės, kurie yra čia, turi kažką bendro. Tikriausiai tai santykis su šia vietove. Pabuvę Makleod Gandže, daugelis čia sugrįžta visam laikui, todėl ši vietovė - tarsi tautų tradicijų ir papročių mozaika. Prie vietos gyventojų (vietinių indų ir čia prigijusių tibetiečių) šliejasi atkakėliai iš Kašmyro, Punjabio, Nepalo ir Europos.

Nepaisant to, Makleond Gandžas neįtikimai ramus. Einant gatve, pro drabužių bei suvenyrų parduotuvėles, pardavėjai veikiau tingiai nei įkyriai teiraujasi, kaip praėjo diena, gal norėtumėte puodelio kavos ir pan. Tokie pokalbiai neprimetami prievarta, kaip dažniausiai būna kituose Indijos miestuose.

MALDŲ RATAI, kurių kiekvieno pasukimas prilygsta milijonui mantrų...

Beje, Makleond Gandžo kavinukėse viskas primena Tibetą - fotografijos, priklijuotos ant sienų, muzika, patiekalai... Ir visa tai padaryta ne turistams patenkinti, o tam, kad kuo labiau primintų gimtuosius namus.

Čia, geriant kavą, jums gali pasiūlyti sužaisti šachmatų partiją budistų vienuolis, o kol jūs mąstysite apie ėjimą, jis lėtai išpasakos jums savo gyvenimo istoriją. Kitą kartą savo gyvenimo istoriją papasakos kavinukės savininkas arba padavėjas - tos istorijos ne visada lengvos ir linksmos, tačiau jose nepajusi nė lašo nuoskaudos ar pykčio. Šie kupini geranoriškumo žmonės, net pačiose sunkiausiose situacijose išsaugantys širdies šilumą, priverčia apie daug ką susimąstyti...

Animals are not a food

Verta paminėti, kad alkoholis čia niekur neparduodamas. Taip pat valgiaraštyje jūs nerasite patiekalų iš mėsos: "Animals are not a food" - ši frazė kartojama čia taip pat dažnai kaip ir šūkis "Free Tibet". Daugybė vegetariškosios kulinarijos mokyklų mieste leidžia pažinti paprastas sveiko maisto paslaptis.

Dharamšaloje taip pat galima pažinti rytietiško masažo paslaptis, išmokti groti nacionaliniais instrumentais, pramokti hindi arba tibetietiškai, ką jau kalbėti apie daugybę jogos bei meditacijų praktikos mokyklų... Būtent čia, kalvų šlaituose, ant kurių auga himalajiški ąžuolai ir kedrai, tarp rododendrų ir pušų, stažuojasi įvairių krypčių jogos bei filosofijos mokyklų meistrai, mokytojai, kurie po to moko žmones visuose planetos kampeliuose...

Apie Dharamšalą sakoma: "Čia plaka žmogaus sąmonės evoliucijos širdis". Šiaip ar taip, apie galimybę pabūti tokioje vietoje, kur gamtos grožis jungiasi su senovės išmintimi, svajoja kiekvienas, kuris trokšta bent trumpam palikti šiuolaikinio pasaulio šurmulį ir pažvelgti į savo vidų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder