Pokalbiai prie švyturio (11). Švyturių prižiūrėtojas – apie užgesintas lempas

Labiausiai tokį pokytį pajautė nidiškiai, kadangi jų švyturio žibintas – ypatingas: tai 360 laipsnių besisukanti ir kurorto simboliu tapusi, nakties dangų skrodusi švytuoklė. Ar įmanoma ją sugrąžinti senąją lempą pakeitus modernia kopija? 

Jei yra noras, viskas įmanoma. Nidos atveju reikėtų kalbėti ne tik apie patikimą žibintą, bet ir jo mechanizmą. Iš principo mums svarbiausia, kad švyturys skleistų jam būdingą, jūrlapiuose pažymėtą šviesos signalą. Jis būtų matomas nurodytu atstumu, įrenginys veiktų patikimai, nekiltų problemų dėl detalių“, - tikino pokalbininkas.  

T. Kolendo taip pat pasidalijo mintimis apie švyturių atvėrimą visuomenei: neseniai baigtas, apie 150 tūkst. eurų kainavęs kapitalinis Klaipėdos švyturio remontas. Koks jo likimas?

„Švyturius reikia įveiklinti. Patys savaime jie yra tik bokštai. Žmonėms tikslinga skleisti žinią apie švyturių istoriją. Jei vadiname Lietuvą jūrine valstybe, o švyturiai yra vieni iš simbolių, turime juos parodyti visuomenei. 

Klaipėdos švyturys buvo perdažytas, sutvarkyti ventiliacija, įtrūkimai sienose, hidroizoliacija, bokšto viduje įrengtas apsauginis tinklas. Kitaip tariant, šis objektas dabar yra saugesnis tiek mūsų darbuotojams, tiek lankymui“, - teigė laidos svečias.

Sužinosite ir jo poziciją dėl ant kurortinės epochos istorijai svarbios kopos, vadinamojo Balocksbergo (Raganų) kalno stovinčio Juodkrantės švyturio: ar jis išties ten reikalingas?