"Jeigu pasakai, kad važiuoji į Indiją, žmonės iškart juokauja: girdi, ten tau atsivers čakros... Tačiau iš tiesų Indija palieka neišdildomą pėdsaką tavo kelionių istorijoje ir visada traukia sugrįžti, kad pamatytum dar daugiau... " - sakė "Baltic Clipper" agentūros darbuotojas Vilijandas Valius, per vienuolika viešnagės dienų spėjęs įvertinti viešbučių infrastruktūrą ir pažintinių kelionių malonumus.
Neišmatuojami atstumai
"Indijoje atstumai matuojami ne kilometrais, o laiku. Supratau tai apsilankęs šioje šalyje tik kartą, - sakė Vilijandas. - Pasirinkau miniatiūrinę, tačiau savičiausią vakarinę šalies dalį - Goa pakrantę, skalaujamą Arabų jūros. Ji, ko gero, ekonomiškai stipriausia. 400 metų šį regioną valdė portugalai, tad kultūrinis bei architektūrinis palikimas savitas: šalia hinduistų šventyklų stovi baltos krikščionių bažnyčios..."
Į Goa dabar organizuojami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. O norintieji pamatyti didžiąją Indiją turėtų iš Goa skristi į Delį. Beje, jeigu svajojate šioje šalyje sutikti Naujuosius metus, su "Baltic Clipper" galite pradėti kelionę planuoti jau dabar.
"Goa provincijoje vasara prasideda balandžio mėnesį, ir visą sezoną pliaupia musoniniai lietūs, vanduo jūroje tampa geltonas nuo smėlio ir dumblo, - pasakojo V. Valius. - Tuo metu turizmas apmiršta, o nuo lapkričio mėnesio prasideda auksinis metas: išnyra saulė, viskas aplinkui sužaliuoja. Sausio pabaigoje užklumpa karščiai, augalai džiūsta. Mes buvome vasario mėnesį, kai oro temperatūra siekė maždaug apie 33 laipsnius."
Kontrastų karuselėje
Patekęs į žmonių skruzdėlyną ir kontrastų karuselę, V. Valius sakė patyręs tikrą kultūrinį šoką: avių kaimenę gena basas piemuo, kurio vienoje rankoje - lazda, kitoje - mobilusis telefonas, o buivolo traukiamą vežimą aplenkia naujos kartos BMW... Gyvenvietės pasinėrusios į vešlią augmeniją, kur ne kur išnyra portugališkos architektūros namai, kuriuose dabar gyvena indų šeimos.
Goa provincija, kurios sostinė Pandžima, skiriasi šiaurine ir pietine zona. Nuo sostinės į šiaurę palei visą pakrantę, besidriekiančią apie 20 kilometrų, yra įsikūrę keletas kurortų, kuriuose kunkuliuoja intensyvus gyvenimas, suteikiantis progą susipažinti su to krašto kultūra, papročiais, žmonėmis. Gausybė barų, spa centrų, viešbučių...
Pietinėje Goa dalyje viešbučiai daug prabangesni, keturių arba penkių žvaigždučių, ir dažniausiai priklauso tarptautiniams viešbučių tinklams: čia teikiamos aukštos klasės paslaugos, ypatingas maistas. Planuojantieji Goa pagyventi ilgiau dažniausiai renkasi renkasi paprastesnius apartamentus. Tačiau net kukliausi viešbučiai, pasak Vilijando, yra švarūs ir tvarkingi.
"Pietinės zonos paplūdimiuose neišvysi gausiai susispietusių poilsiautojų, kitaip nei šiaurinėje, kur jų tiršta ir kur verda pramogos. Pastarojoje rasite daug kavinukių, galėsite paragauti vietinio maisto, išsinuomoti vandens motociklą", - pasakojo keliautojas.
Goa pakrantė, be kita ko, laikoma ir hipių arba gėlių vaikų meka. Iki šiol sostinėje Pandžime, anot Vilijando, yra likę keletas barų, kurių aplinkoje niekas nepakeista nuo to laiko, kai apie 1960-uosius metus prasidėjo hipių judėjimas. Šiaurinėje Goa dalyje išgirsite skambant šeštojo dešimtmečio muziką ir pajusite laisvą dvasią. Netgi turgaus prekeiviai čia kitokie... O nusipirkti gali visko, ko tik širdis geidžia: sidabro, papuošalų, drabužių, amatininkų dirbinių, kilimų, šilko... Viskas skendi spalvose.
"Nesu pratęs iš kitų šalių vežtis suvenyrų, tačiau Indijos turguje tiek daug pagundų!" - sakė Vilijandas, namo parsivežęs tekstilės gaminių ir papuošalų.
Džiunglių knyga
"Kelionę į džiungles galima pavadinti "Džiunglių knyga": čia pasigėrėsi drambliais, išvysi primityvias žmonių trobeles... Viena įsimintiniausių ekskursijų buvo į Colvos paplūdimį, kuris yra visiškai izoliuotas nuo pasaulio. Atrodo, kad visas paplūdimys priklauso tau vienam. Jame įrengtos kelios dvivietės palapinės, ir esi paliekamas parai pabūti akis į akį su nepaprastai gražia gamta... Keletas tarnautojų gardžiai tave pamaitina. Įsivaizduokite: palapinę supa palmių giraitė, geriesi potvyniais ir atoslūgiais, gali tai daryti išsitiesęs hamake su knyga rankose..."
Šiame krašte nepamatysi valdovų rūmų, didingų statinių kaip Delyje ar Varanasyje: čia gyvenimas teka ramia vaga. O miestuose Vilijandui teko pamatyti ir indiško skurdo: moteris žindė vieną kūdikį, o kitą buvo paguldžiusi tiesiai ant dulkėtos žemės... "Mačiau palaidų karvių ir šunų, lankiausi mažuose kvartaliukuose, kur kvapas nosiai nemalonus..." - sakė pokalbininkas, tačiau pasidžiaugė viešnage svetingų vietinių gyventojų namuose.
Nepamirštamą įspūdį keliautojui paliko indiška virtuvė: "Valgių teko ragauti viešbučiuose, kavinukėse ir paplūdimiuose: jie visada švieži, aromatingi, prieskoningi, su gausybe daržovių. Kai kurie patiekalai - aštroki. Mėsos pakankamai (indai nevalgo tik jautienos), gali užsisakyti retos rūšies žuvies. Kava ir alus kainuoja nebrangiai."
Nors Indija - viena egzotiškiausių pasaulio šalių, kelionės kaina - visiškai prieinama. "Jeigu norite pažinti didžiąją Indiją, aplankyti garsiausius jos objektus, o vėliau penkias dienas pailsėti Goa pakrantėje, tai vienam asmeniui kainuos apie 5 tūkstančius litų, - sakė pokalbininkas. - O jeigu norite tik pailsėti provincijoje prie jūros, prireiks nuo 3,5 litų."
Indijos viza reikėtų pasirūpinti prieš 4 savaites. "Didelės mantos tempti nereikia, nes vietoje gali nusipirkti lengvą drabužį, apsaugantį nuo karštos saulės", - patarė pokalbininkas.
Lotosų šalyje
"Vykau į pažintinę kelionę pamatyti Agrą, Kaipurą ir Delį, vadinamąjį auksinį trikampį. Indijoje apima ypatingas pojūtis: šalis tiek pat varginga, kiek graži. Žmonės susimaišę - ir luošiai, prašantys išmaldos, ir puošeivos, ir moterys, vilkinčios spalvingus sarius. Smagu, kad indai neįkyrūs, už skvernų negraibsto, santūriai šypsosi, nors mes, vakariečiai turbūt atrodome jiems kaip kokie ateiviai", - kelionės įspūdžiais dalijosi vadybininkė Ingrida Eisrodienė.
"Mane sužavėjo rūmai, fortai ir šventyklos. Negalėjau atsigėrėti gamta, kai nuvykome į džiungles... Galėjome paglostyti ir nuprausti dramblius, o jie apsivydavo ranką straubliu..., - sakė Ingrida, prisipažinusi, jog gailisi neaplankiusi Varanasio, kur prie Gango upės vyksta mirusiųjų deginimo apeigos. - Tačiau viską atpirko ekskursija į Tadž Mahalą: buvo sunku patikėti, jog tai žmogaus rankų darbas. Mauzoliejų brangios žmonos atminimui užsakė imperatorius Šchdžahanas, statė jį 2 tūkstančiai darbininkų. Į UNESCO paveldą įtrauktame paminkle susipynė persų, turkų, bei islamo architektūros elementai..."
Taip pat savo didybe ir grožiu akį vėrė moderni Lotoso šventykla, bahajų maldos namai. Jie yra lotoso formos, pastatyti iš marmuro, smėlio, dolomito. Šventykloje daugybė dievų statulų.
"Be abejo, smagu pažinti kitą kultūrą, kitokį žmonių mentalitetą, paskanauti maisto, vaisių, kurių net pavadinimo nesi girdėjęs. Kovo mėnesį buvo šiltas vanduo, oras drėgnas. Patekome į pavasario šventę, kurioje visi mėtosi spalvotais dažų milteliais, kliūva ir turistams. Labai patiko lankytis visą naktį šurmuliuojančiuose turguose, sklidinuose smilkalų kvapų..." - apibendrino moteris.
Nuostabos pakako
"Šimtus kilometrų važiuoji ir bijai sumirksėti, kad ko nors nepraleistum pro akis, - sakė "Vilniaus filialo" direktorė Audronė Januškienė. - Kai sugrįžau, reikėjo leisti įspūdžiams susigulėti, nes aprėpti visko, ką matei ir patyrei, iškart neįmanoma..."
A. Januškienė į Indiją vyko neturėdama tikslo gydyti dvasią ar medituoti: "Man Indija - įdomi šalis, ir nors esu daug keliavusi, jau pirmosios akimirkos šiame krašte buvo pritrenkiamos.
"Labiausiai pribloškė gyvos spalvos. Nežinau, kokiu būdu gatvėje gyvenančios moterys sugeba tvarkytis, bet nematėme jų su sudriskusiais, purvinais sariais - jie tviskantys, ryškūs...
Tai kitas pasaulis - su savo tvarka, savo spalvomis, savo istoriniu palikimu. Dvylika dienų keliavome traukiniu, autobusu ir lėktuvu... Mačiau kaimus, juose besiganančius buivolus, sėjamus ryžius... Kiekviena šventykla, pilis - nepakartojama. Neplanuotai sustojome Indijos kaime, nustebino švara, tvarka, aikštės viduryje prie didelio televizoriaus susėdę žmonės... Lankėmės vietinių namuose. Sunku buvo suprasti, ar ten kambarys, ar kažkokia ola, vietoje spintos - virvė, bet drabužiai sukabinti tvarkingai. Mačiau, kaip žmonės važiuoja įsitaisę ant traukinio stogo. Nors mes važiavome aukštesnės klasės traukiniu ir kelionė buvo numatyta tik per naktį - važiavome beveik parą. Užuot stojęs du kartus - jis stojo vos ne kas dvi valandas."
Aplankiusi įspūdingiausias vietas, Audronė ilsėjosi Goa pakrantėje. "Čia jau visai kita Indija: daugiau tvarkos ir švaros. Vandenynas - šiltas, paplūdimiai platūs ir švarūs. Ne tokie "sulaižyti" kaip Graikijoje ar Turkijoje, bet jei mėgstate tikrus, pusiau laukinius paplūdimius, - jausitės puikiai" - sakė keliautoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą