Lietuvės neišgąsdino šuarai, atimantys gyvybę dėl trofėjų

Lietuvės neišgąsdino šuarai, atimantys gyvybę dėl trofėjų

Jauna rašytoja, fotografė Kristina Stalnionytė po 4 mėnesius trukusios kelionės Ekvadore, nusprendė aplankyti ir Amazoniją, Pietų Amerikos gamtinį regioną. Ten patekusi ir praleidusi 2 savaites mergina jautėsi lyg būtų kitoje civilizacijoje, kurioje dar gyvuoja natūriniai mainai, naudojami haliucinogenai, o pinigai nėra vertinami. Visi keliautojos įspūdžiai „atgulė“ į knygą „Šuarų žemė“.

Pašnekovė keliavo ne viena, jai kompaniją palaikė 2 vyrukai – ekvadorietis Emanuelis ir po kelių dienų pažinties keliauti kartu pasiūlęs vyriškis iš šuarų genties.

K. Stalnionytė laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo, kad šuarai atvykėlius sutinka atsargiai. Turistams reikia turėti šuarų vadovybės genčių pasirašytą raštą, kuris leidžia keliauti jų teritorijoje baltiesiems.

„Šuarų žemė yra tarsi atskira respublika. Jie labai gina savo teises, jie nenori įsibrovėlių. Saugumo sumetimais geriau turėti tą raštą“, - sakė pašnekovė.

Galvos tampa trofėjais

Kadaise šuarai buvo laikomi kovingiausia gentimi. Pašnekovė aiškino, kad jie kariaudavo ne dėl teritorijų, ne dėl užgrobimų, bet jiems reikėdavo drąsių, karingų vyrų arba šamanų galvų.

„Vien dėl galvų jie užpuldavo kitą gentį ir nužudydavo pačius stipriausius vyrus. Jie nukirsdavo visą galvą ir iš jos pasigamindavo trofėjų. Išimdavo kaukolę ir sumažindavo visą odą iki apelsino dydžio. Tam jie turėdavo specialias apeigas, jos trukdavo apie savaitę, kol jie ją sumažindavo, ant ugnies pakepdavo. Ir tada jie ją pasikabindavo ant kaklo ir kai pasibaigdavo visos tos apeigos, tiesiog išmesdavo“, - sakė rašytoja ir fotografė.

„Ta galva būdavo reikalinga pagauti priešo, kurį žmogus nužudė, kerštingąją sielą ir uždaryti toje kaukolėje, kad ji jam daugiau nekenktų. Jei jos neuždarysi šiame trofėjuje, tai ji visąlaik klaidžios aplink, bandydama tave nužudyti“, - paaiškino K. Stalnionytė.

Šiandien tokiems trofėjams yra neabejingi ir kitų šalių kolekcionieriai, kurie už tokią apelsino dydžio galvą yra pasiruošę sumokėti iki 30 tūkst. eurų, tad tokios žudynės - dar ne praeitis.

Svetingai sutinka

Nepaisant tokių netradicinių šuarų ritualų, ši gentis, K. Stalnionytės tikinimu, yra draugiška ir svetinga.

„Jei tampi su jais draugais, tai jie ir mieli, ir svetingi, ir vaišingi. Leis apsinakvoti savo nameliuose, nuves ir į medžioklę, ir į žvejybą“, - sakė K. Stalnionytė.

Pašnekovė taip pat minėjo, kad jie maisto racionu nesiskundžia, valgo ir vaisius, ir mėsą bei žuvį. Ne išimtis šiai genčiai ir beždžionės, jūrų kiaulytės, kaimanai (maži krokodilai, red. past.) ir kirmėlės.

Šiandien šuarų gentis nėra didelė – ją sudaro apie 30 tūkst. gyventojų.

Jauna rašytoja pataria visiems keliaujantiems būti atsargiems gamtoje. Amazonijos aplinka, pasak K. Stalnionytės, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti romantiška. Jos tikinimu, turistai turi būti atsargūs, žiūrėti, kur deda kojas, nes gamtoje pilna kaimanų ir jaguarų. Taip pat be reikalo neliesti įvairių augalų, pašnekovė perspėjo, kad nuo kai kurių jų galima net apakti.

Parengė Laura Bagdžiūnaitė

Laida „Pasaulis pagal moteris“ transliuojama antradieniais 10.10 val.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder