Mano Indija, arba Kelias į save (2)

Kitas didis malonumas Varanasyje - klasikinės Hindustano muzikos koncertai. Jie vyksta kiekvieną vakarą bent trijose keturiose vietose.

Indų muzikų, lavinančių savo talentą nuo ketverių penkerių metukų, technikos meistrystė neprilygstama, tačiau daugelis užsispyrusių Vakarų muzikantų atvažiuoja į Varanasį mokytis muzikos. Šis miestas garsėja savo mokytojais. Beje, ne tik muzikos, bet ir poezijos, filosofijos ir kitose srityse.

Koncertai vyksta ten pat, kur ir pamokos. Pavyzdžiui, mokytojo namų pirmojo aukšto erdvėje. Čia pat, už širmos, stovi pora motociklų, šalia muzikos instrumentų sukrauti namų rakandai.

Muzikantai ir klausytojai susėda ant žemės išdėliotų pagalvėlių. Per pertraukėlę koncerto organizatoriai vaišina visus arbata, šiltai šnekučiuojasi su savo gerbėjais. Šeštą valandą prasidėjęs koncertas baigiasi vėlų vakarą ir grįžti į viešbutį šiek tiek baugu.

Kartkartėmis pasklinda kalbos apie induistų ir musulmonų muštynes naktį vienoje ar kitoje Varanasio vietoje. Gal pusę valandos sugaištame ginčydamosi su rikšomis.

Pasivažinėjimas "tuk-tuku"

Rikša - tai populiariausia indiška transporto priemonė. Yra dviejų tipų. Autorikšos, (turistai jas vadina "tuk-tuk") - tai triratės karietos su motociklo varikliu. Paprastai - trivietės, nors kituose miestuose yra ir didesnių. Beje, sakydama "trivietės", turiu galvoje teorinį sėdimų vietų skaičių. Vietinių indų į autorikšą mums nesuprantamu būdu telpa dvigubai trigubai daugiau.

Rikšos - dviratininko tempiamos dvivietės karietaitės. Jomis pasivažinėti būtų beveik malonu, kai niekur neskubi ir nori pasižvalgyti po miestą, tačiau esi pasmerktas prisikvėpuoti teršalų ir pakęsti nenutrūkstamą garso signalų kakofoniją visu garsumu. Ką jau kalbėti apie tai, kad kiekviena akimirka indiškoje gatvėje - tai reali grėsmė tavo gyvybei ir sveikatai. Gali sėdėti įsitempęs, drebėti ir žado netekęs stebėtis rikšos vairavimo įgūdžiais. Bet geriau atsipalaiduoti ir į pasivažinėjimą linksmaisiais Indijos gatvių kalneliais ir duobėmis su milimetriniais prasilenkimais, išlėkimais prieš juostą (abejotinas ir tos pačios buvimas), žaibiškais stabdymais prieš gyvūnus žiūrėti kaip į ekstremalų nuotykį. Vis tiek nieko nepakeisi. Tiesą sakant, baisu būna tik pirmą kartą, paskui pripranti.

Rikšų vairuotojai - patys didžiausi lupikautojai. Vos pamatę, kad keleivis - baltas, iš karto sako mažų mažiausiai trigubą, o kartais net dešimt kartų didesnę kainą už paslaugą. Derybos su jais atima labai daug energijos.

Vėliau viena amerikietė pamokė, kaip jos neeikvoti. Reikia tiesiog sėsti ir važiuoti ten, kur reikia. Atvykus į vietą, sumokėti realią kainą už paslaugą (ją sužinodavome iš anksto arba nustatydavome maždaug pagal atstumą). Tada rikša gali ginčytis nesiginčijęs...

Ir su rikšomis pasitaiko išimčių, kurios, suprantama, patvirtina taisyklę. Sugalvojome su "tuk-tuku" nuvažiuoti į Sarnath. Tai nedidelis miestelis, esantis 7-11 kilometrų šalia Varanasio. Įžymus tuo, jog Buda ten pasakė savo pirmąjį pamokslą.

"Tuk-tukas" stovėjo šalia viešbučio. Vairuotojas, jaunas vaikinukas, iš karto pasakė realią kainą, ir tai mus gerokai nustebino. Paskui jis prisipažino, jog kainos nekėlė todėl, kad sekmadienis - poilsio diena, visi miega - vis tiek pelno nėra. Didžiai mūsų nuostabai, vairuotojas žinojo, kur yra Lietuva ir kad jos sostinė - Vilnius. Su šypsena pridūrė, kad turi draugę lietuvę Liną. Pasijutome lyg savą sutikę.

Lėlių namai ir budistinė ramybė

 Sarnath mus pasitiko budistine ramybe ir gaiviu oru. Šventyklų čia ne tiek daug, kaip tikėjomės išvysti. Viena gatvelė, kurioje yra archeologijos muziejus, budistinės, induistinės, džainizmo šventyklos. Kai atvažiavome, visos dar buvo uždarytos - todėl ir žmonių buvo nedaug.

Prie įėjimo į nedidelį zoologijos sodą pristojo indės moterys ir vaikai, siūlantys pirkti morkas - elniams šerti. Sode dar gyvena krokodilai ir daugybė visokiausių rūšių paukščių. Mus labiausiai nudžiugino gandras.

Induistų šventyklos man nelabai patinka. Kartais jos gražios ir įdomios, iš išorės - kaip architektūros paminklai, tačiau viduje - vis tas pats. Visko labai daug. O labiausiai "užmuša" kičas. Nors atmosfera jose ir kupina nuoširdžios indų maldos, jaučiuosi ten kaip kokiame amerikietiškame žaidimų kambaryje. Spalvingos pagrindinių dievų skulptūros - dažniausiai plastmasinės, apkarstytos gėlių ir šviečiančių lempučių (tokių, kuriomis puošiame eglutę per Kalėdas) girliandomis. Kaip galima melstis lėlėms?...

Budistinės šventyklos kur kas nuosaikesnės ir panašios į katalikų bažnyčią. Jų sienas puošia freskos arba paveikslai, pasakojantys stebuklingą Budos gyvenimo istoriją.

"Gelbėkitės patys"

 Budizmo religijos pradininkas, dažnai tapatinamas su Buda, buvo realus asmuo Gautama Sidharta. Manoma, kad jis gyveno VI-V amžiuje prieš Kristų, buvo nežymaus vado, kuris valdė nedidelį ir nuošalų kalnų slėnį pietiniuose Himalajuose, tiesioginis įpėdinis. Vėliau pradėta teigti, jog jis buvo princas ir gyvenęs labai prabangiai. Anksti vedęs princesę Jašodharą, susilaukęs sūnaus Rahulos.

Nepaisant to, būdamas 29-erių metų Sidharta paliko namus, šeimą, karalystę ir tapo iš išmaldos gyvenančiu atsiskyrėliu, ieškančiu išsilaisvinimo iš žmogiškųjų kančių.

Šešerius metus atsiskyrėlis klaidžiojo Gango slėniais, studijavo dvasinius mokymus, užsiiminėjo rūsčiomis asketiškomis pratybomis, tačiau nesurado ko ieškojęs. Tada Sidharta paliko visas tradicines religijas ir pasuko savuoju keliu.

Būdamas 35-erių metų sėdėdamas po medžiu (dabartinėje Bodgajoje), jis pasiekė aukščiausiąjį pažinimą. Nuo tada imtas vadinti Buda, arba "atbudusiuoju", "nušvitusiuoju", vėliau - Šakjamuniu Buda.

Po atbudimo penkiems buvusiems bendražygiams asketams Gautama Buda Sarnath miestelyje pasakė savo pirmąjį pamokslą, kuris turėjo penkis moralinius įsakymus: nežudyk, nevok, nebūk nedoras, nemeluok, negerk svaiginamųjų gėrimų.

45 metus Buda mokė savo atrastos tiesos visų visuomenės sluoksnių vyrus ir moteris. Pagal jo mokymus, išsigelbėjimas yra pasiekiamas žmogiškųjų pastangų dėka, be dieviškosios pagalbos. Čia nėra vietos išgelbstinčiam įtikėjimui arba maldoms, nukreiptoms į antžmogiškąsias jėgas. Mirštant jo žodžiai buvo: "Patys pasirinkite savo pačių išgelbėjimą."