"Body flex" mankšta: minimalios pastangos ir maksimalus rezultatas

Jos metu stangrinami raumenys, formuojama figūra, kaupiama energija, atsiranda puiki savijauta.

Pasak "Apelsino" specialistų, "Body flex" esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais. Šios mankštos metu deginami nereikalingi riebalai ir tuo pat metu tempiami bei stangrinami raumenys.

"Kvėpavimo pratimų dėka išmokstama kvėpuoti taisyklingai, o tai padeda gydyti bronchitą, kosulį, astmą. Padidėjęs fizinis aktyvumas padeda išvengti depresijos, ramina nervų sistemą", - pasakoja specialistai, pabrėžiantys, kad tokia mankšta tinka visiems, kurie yra vyresni nei 16 metų - ir moterims, ir vyrams, nesvarbu, koks yra jų fizinis pasirengimas, kūno lankstumas, svoris ar apimtys.

"Body flex" mankštos pratimai yra saugūs ir juos gali daryti net ir žmonės, turintys sąnarių ar nugaros problemų. Beje, dauguma tokių žmonių, išbandžiusių šią mankštą, atsisveikino su minėtomis problemomis.

"Body flex" taip pat padeda sustangrinti kūno odą, atsikratyti celiulito, galvos ar raumenų skausmo, sutvarkyti laikyseną.

"Bodyflex" ypač padeda kovojant su celiulitu - juk tai viso labo tie patys riebalai, tik su šalutiniais medžiagų apykaitos produktais. Diafragminis kvėpavimas pagreitina kraujotaką, o specialūs tempimo pratimai nukreipia deguonies prisotintą kraują į problemines vietas ir taip padeda veiksmingai atsikratyti celiulito. Taigi galima deginti riebalus ir kartu stiprinti raumenis", - aiškino "Apelsino" treneriai.

Kvėpuojant masažuojami ir vidaus organai, elastingesnis tampa skrandis. Jis kiek susitraukia, todėl mažiau norisi valgyti. Kvėpavimo pratimais galima išspręsti ir žarnyno, vidurių kietėjimo problemas.

Informacija

Prieš 200 metų atmosferoje buvo 38 proc. deguonies, o dabar - tik 19 proc., tad šių dienų žmogus kvėpuoja lyg per pusiau užsuktą čiaupą. Todėl visi procesai jo organizme vyksta daug lėčiau nei gamtos sugalvota. Jeigu organizmui trūksta deguonies, jis nustoja eikvoti energiją, nedegina kalorijų. Jaučiamas nuovargis, silpnumas, kūnas atrodo glebus.
Deguonis daro įtaką medžiagų apykaitai, virškinimui ir tuštinimuisi, valo kraują, padeda sumažinti stresą, malšina galvos skausmą, padeda norintiems mesti rūkyti, stiprina imuninę sistemą, ramina ir stimuliuoja organizmą.
Apie milžinišką deguonies galią prabilta dar 1931 m. Vokiečių fiziologas Oto Varburgas gavo Nobelio premiją už tai, kad surado vėžio atsiradimo priežastį. Jis nustatė, jog ligos priežastis - nepakankamas deguonies kiekis ląstelėse.