Dirvinė čiužutė - patiekalams paskaninti

Lapai ir stiebas - gelsvai žali, žydi baltais smulkiais žiedais nuo gegužės iki rugpjūčio. 

Vaisiai - plokščios, beveik apskritos, sparnuotos, iškirpta viršūnėle ankštarėlės su siaura pertvara. Sėklos - tamsiai rudos, raukšlėtos. Per palankią vasarą subręsta net trys čiužutės kartos. 

Vienas augalas subrandina ir pasėja 60- 80 tūkstančių sėklų. Sėklos, kurios atsiduria 1 cm gylyje, sudygsta, o giliau esančios laukia savo valandos ir būna daigios net 9 metus.

Dirvinė čiužutė dar vadinama berlingyte, česnakėliu, šarkos česnaku, kolyta, pinigėliais, šilingėle, žvaguliukais...

Ji kvepia panašiai kaip česnakas, todėl galima vartoti kaip prieskonį. Tam tinka jauni čiužutės lapeliai, kuriuose daug vitamino C, proteino, riebalų ir kitų naudingų medžiagų. 

Kai kas pataria iš čiužutės lapelių pasidaryti pastos, kuri tiks paskaninti garnyrams, mėsos, žuvies ir kitiems patiekalams. 

Tam reikia prisirinkti ir nuplauti 1 kg čiužutės lapų, juos sumalti mėsmale ir sumaišyti su 50 gramų druskos. 

Nuo tokio žalumyno valgiai bus skanesni. Ir valgytojai bus sveikesni. Mat dirvine čiužute liaudies medikai gydo daugelį ligų.

Tvirtinama, kad čiužutė mažina kraujospūdį. Nustatyta, kad šis augalas dezinfekuoja, todėl sėklų košelė tinka gydyti žaizdoms ir nudegimams.

Čiužučių žolės nuovirai ir užpilai vartojami nuo vočių, žarnyno pūlinių, po gimdymo kylančių skausmų ir endometriozės. 

Liaudies medicinoje čiužutėmis taip pat gydomas reumatas, akių ligos, plaučių pūliniai, inkstų uždegimai, kepenų ligos ir prostatos ligos, šis augalas didina vyrų potenciją. Tačiau su čiužučių preparatais elkitės atsargiai, prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.