Kaip išlaikyti motyvaciją

Kaip išlaikyti motyvaciją

Motyvacija - tema, kuri, pasak lektoriaus, saviugdos specialisto Arno Markevičiaus, yra svarbi visiems - visą gyvenimą žmogus mokosi pažinti, suprasti save, kelia sau įvairiausius tikslus ir, žinoma, turi norų. Tik tarp norų ir motyvacijos, anot specialisto, nederėtų dėti lygybės ženklo.

Paprašytas paieškoti „motyvacijos“ apibrėžimo, A.Markevičius teigia: „Būčiau ne pirmas ir ne paskutinis, ieškantis šio žodžio apibrėžimo. Tačiau man ne tiek svarbu, kaip apibrėžti šią sąvoką, bet tai, kiek į ją telpa, kas po ja slepiasi. Yra visokiausių nuomonių - vieni teigia, kad motyvacija yra visiška nesąmonė, kiti kaip tik sako, kad labai gerai, kai žmogus turi motyvacijos. Mano nuomone, svarbiausia įsisąmoninti, kad motyvacija nėra tai, kas mums nutinka ar nenutinka, motyvacija yra tai, ką mes patys kuriame. Nėra taip, kad „va, šiandien „sukrito“ palankios aplinkybės, tad bus proga kažko imtis“. Motyvuoti save veikti galime ne atsiradus tinkamoms sąlygoms, o todėl, kad pažįstame save, einame į dialogą su savimi, žinome, ko norime, ko siekiame.“

Į klausimą, ar motyvacijos galima išmokti, A.Markevičius atsako taip: „Žinoma, tik žinau, kur to nemokoma - ogi mokykloje... Tačiau šiuolaikinis jaunimas turi kur kas didesnes galimybes pažinti save, išmokti motyvacijos nei turėjau aš, ir tikriausiai dvigubai daugiau progų, negu turėjo mūsų tėvai. Dabar yra daugybė užklasinių projektų, alternatyvių mokymosi būdų, galimybių išvykti į užsienį ir ten tobulintis. Motyvacija yra viena iš temų, apie kurią dažniausiai kalba saviugdos lektoriai, be abejo, to išmokti galima ir universitetuose, pasirinkus psichologijos studijų kryptį.“

Mes kasdien sakome: „noriu turėti daug pinigų“, „noriu gražios šeimos“, „noriu padaryti stulbinamą karjerą“. „Kažko norėti nėra lygu motyvacijos turėjimui. Motyvacija yra vienas iš kriterijų, dėl kurio norai pradedami įgyvendinti ir virsta realybe. Sakyčiau, jog motyvacija greičiau yra noro rūšis - norim pinigų, norim šeimos, bet neužtenka vien tik panorėti, reikia imtis veiksmų, kad tai pasiektum. Todėl ir vengiu griežtai apibrėžti, kas yra motyvacija. Visi lingvistiniai konstruktai, esantys mūsų galvoje, dažnai mus nutolina nuo realybės. Kad ir kaip mes stengsimės ieškoti apibrėžimų, kokiais žodžiais apibūdinsim vieną ar kitą išsireiškimą, tas kiekvienas žodis mūsų galvoje turės skirtingą prasmę. Net žodis „noras“ mano ir kito individo sąmonėje turi skirtingą reikšmę. Lingvistika nėra labai dėkinga savęs pažinimo moksluose, ji greičiau trukdo, nei padeda.“

Grįžtant prie norų ir motyvacijos, A.Markevičius pateikia paprastą pavyzdį: „Yra du žmonės, kurie pasirinko tas pačias matematikos studijas. Tačiau, nors mokslų kryptis ta pati, tų žmonių motyvacija studijuoti matematiką gali būti visiškai skirtinga.

Yra dvi klasikinės motyvacijos rūšys - malonumo siekimas ir skausmo vengimas. Jos abi savyje turi labai skirtingas energijas. Skausmo vengimas yra stipresnė energija nei malonumo siekimas. Pavyzdžiui, jaunas žmogus norėdamas stoti į universitetą, įgyti mokslinį laipsnį ir pan., gali turėti skirtingas motyvacijas. Taip, gal jis nori įgyti žinių, tapti puikiu specialistu, padaryti karjerą, uždirbti pinigų - tai bus malonumo siekimas. Tačiau kitas jaunuolis stodamas į universitetą paprasčiausiai nori išvažiuoti iš namų, kur galbūt jį vargina nedarnūs, šalti santykiai šeimoje, visuotinio supratimo nebuvimas - štai čia jau bus studijų pasirinkimas kaip skausmo vengimas“.

Mes dažnai vartojame frazę „et, pritrūko motyvacijos“. A.Markevičius išsiria tris motyvacijos žlugimo aspektus:

1. Pradinis, kai žmogus tingi net kažką pradėti. „Lyg ir norėtųsi, lyg ir veikla mėgstama, bet tingisi, nėra motyvacijos. Pavyzdžiui, grįžtame po mokyklos ar darbo į namus. Lauke gražus oras taip ir kviečia išeiti pasivaikščioti, pasivažinėti riedučiais ir t.t. Bet mes geriau išsidrebiame ant sofos prieš televizorių ar naršome feisbuką. Ši motyvacijos stoka gana lengvai valdoma ir lengvai išmokstama. Ji priklauso nuo mūsų būsenos, kurioje esame, o ją kontroliuoti valios pastangomis tikrai nėra sunku.“

2. Etapas, kai imamės veiksmų, bet nepasiekę rezultatų viską metame. Šitas etapas yra vienas sudėtingesnių, nes kalba eina apie savęs pažinimą. O savęs pažinimas leidžia gerokai lengviau susidėlioti savo tikslus, siekius, norus.

3. Metas, kai daug dirbam, stengiamės, bet norimo rezultato kaip nėra, taip nėra. Jeigu daromi kažkokie veiksmai, bet rezultato nematyti, tada reikia kažką keisti - gal įgauti naujų įgūdžių, pasimokyti kažko nauja. Nelogiška daryti tą patį ir tikėtis kitokio rezultato.

Yra labai daug patarimų, kaip prisiversti kažką padaryti, kai „žiauriai“ tingisi, kaip ugdyti motyvaciją ilgalaikiuose siekiuose, tačiau pats paprasčiausias lektoriaus A.Markevičiaus patarimas - darbas su savimi, nuolatinės treniruotės: „Vienas lengvai pakels 50 kg sveriančią štangą, kitas sakys, jog negali to padaryti. Ir tai absoliuti tiesa - treniruotam žmogui tai bus lengva užduotis, o netreniruotam - gal net neįmanoma. Su emocinėmis treniruotėmis viskas labai panašu.“

Nėra amžiaus cenzo, nuo kada reikia pradėti mokytis motyvacijos, svarbu niekada nesustoti tai daryti.

Beje, naudingų praktinių patarimų A.Markevičius pateiks ir ketvirtus metus organizuojamoje „Karjeros stovykloje“, kuri vyks liepos 7-12 dienomis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder