- Kokių rezultatų Lietuvos visuomenė pasiekė eismo kultūros srityje?
- Suprantama, rezultatams eismo saugumo srityje pasiekti visada reikia laiko, juo labiau kad eismo kultūros augimas yra ilgas procesas. Eismo kultūra auga. Matau, kad Lietuvoje viskas gerėja. Mūsų visuomenė apskritai visais atžvilgiais tampa kultūringesnė, sąmoningesnė, tad natūralu, kad gerėja ekonominė situacija, mažiau irzlumo, ateina laikas ir kultūrai. Žinoma, visos socialinės akcijos, kurias vykdo institucijos, padeda žmonėms keistis.
Nuvažiuojame į Rusiją ir matome, kokia ten situacija. Pas mus yra kur kas geriau. Nuvažiuojame į Skandinaviją, Vokietiją - matome skirtumą, kad mums jau reikia pasitempti. Nieko stebėtino, nes pastarosios šalys pasaulyje yra vienos kultūringiausių, stipriausių įvairiais atžvilgiais. Bet mūsų valstybė progresuoja, žengiame pirmyn. Prieš 20 metų buvome rusiško vairavimo mentaliteto, buvo daug agresijos, tikrai kultūros nebuvo daug. Lyginimo principu galime labai aiškiai pamatyti savo pažangą.
Mes, lenktynininkai, pamatome tikrai labai daug, galime savo šalį palyginti su necivilizuotomis valstybėmis, menko ekonominio ir kultūrinio lygio; daug kur pasaulyje yra taip blogai, kad pas mus jau dabar yra neblogai. Taigi neverkime. Žinoma, nereikia sustoti, reikia dirbti toliau. Džiaugsiuosi, kai pas mus bus taip kaip Švedijoje ar Suomijoje.
- Klaidų kelyje darome ir netyčia, nesusimąstydami.
- Suprantu, kai žmogus pats save baudžia, tarkime, neužsisega saugos diržo, - jeigu jis pateks į įvykį, jis save nuskriaus. Tačiau netoleruotina, kai žmogaus elgesys gali padaryti žalos kitiems, reikia gerbti kitus, nuo to ir prasideda kultūra.
- Lenktynininkai paiso griežtų taisyklių, antraip nė nesėstų prie vairo. Kas svarbiausia norint užtikrinti savo, kitų saugumą kelyje?
- Pats vadovaujuosi ir kitiems rekomenduoju stengtis matyti aplinką, kitaip tariant, matyti ne tik tai, kas yra tavo automobilio priekyje, bet viską. Reikia stebėti veidrodėlius, matyti šalia esančius automobilius, nors tai nesusiję su tavo paties tiesioginiu važiavimu. Kai matai šone mašinas, gale, priekyje, įmanoma išvengti įvykių, su kuriais tiesiogiai net nesi susijęs (kito vairuotojo klaida ir pan.), daug kam galima užbėgti už akių. Kitas dalykas - vidinė kultūra. Aplinką matantis žmogus visada pagalvos ir apie kitus, statys automobilį taip, kad kitiems būtų patogu pastatyti, ir taip toliau. Aplinkos matymas padeda vairuoti saugiau. Pats esu išvengęs ne vieno įvykio, nes daug anksčiau pamačiau, kad įvykis jau prasideda, - ir tik todėl, kad sekiau aplinką.
Į vairavimą negalima žiūrėti pro pirštus. Svarbu ir pats mašinos paruošimas. Kad ir sniego nuvalymas, - atrodo, smulkmena, bet prastai nuvalytas automobilis negali užtikrinti visiško matymo. Jeigu nenuvalai sniego nuo mašinos stogo, sniegas kuriuo nors metu atitrūks ir kris gale važiuojančiam automobiliui, sniegas gali stipriai trenkti į priekinį stiklą ir sukelti įtampą vairuotojui, o jei šis nelabai patyręs, gali mestis į šoną, staigiai stabdyti - ir avarija. Man tenka matyti, ypač nuo sunkvežimių stogo, krintančius sniego luitus, o jie gali pridaryti rimtos žalos.
Apie tai pamąstyti, manau, turėtų kiekvienas. Žmogus turi nesielgti su kitais taip, kaip nenorėtų, kad su juo būtų elgiamasi. Atsakingas vairuotojas automobilį visada gerai nuvalys ir niekam nekels papildomų rūpesčių.
- Ko palinkėtumėte visiems eismo dalyviams?
- Kuo mažiau agresijos kelyje. Kartais pasitaiko vairuotojų, kurie kelyje būna agresyvūs. Kaip jau minėjau, matykime aplinką, važiuokime saugiai. Visiems linkiu pasiekti tašką B, išvažiavus, išėjus saugiai pasiekti savo tikslą, rūpintis savo saugumu ir kitiems nesukelti rūpesčių savo elgesiu. Tegu šie metai ir visi kiti ateinantieji būna saugumo metai.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą