Spalį laukia daug darbų

* Spalio pradžioje sodinkite dekoratyvinius lapuočius. Į jiems iškastas duobes įberkite komposto ar mineralinių trąšų.

* Spalio pradžia - pats geriausias laikas sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius, išskyrus kaulavaisius, kurių šaknys bijo šalčio. Juos geriau pasodinti pavasarį.

* Jei norite turėti gerą sodą, augalus sodinkite tik į gerai nudrenuotą, patręštą, giliai sukastą ir išlygintą dirvą. Gruntinis vanduo turėtų būti per 1 m nuo paviršiaus lengvoje dirvoje ir ne arčiau kaip 1,5 m sunkioje.

* Vaismedžius sodinkite tokiais atstumais, kad suaugę nemestų šešėlio ant kaimynų sklypo, nebūtų per arti tvoros, neužpavėsintų šalia esančių augalų. Tankiai susodintus augalus dažniau puola ligos ir kenkėjai.

* Geriausia sodinti dvimečius sodinukus su tiesiais kamienais ir trimis gražiai į šonus išaugusiomis šakomis bei gausiu kuokštu šaknų. Prieš sodinimą patariama šaknis pamirkyti molio ir galvijų mėšlo tyrėje, ypač tai padaryti reikia, jei dirva lengva.

* Labai svarbu, kad sodinamų vaismedžių skiepijimo vieta liktų virš dirvos paviršiaus. Uogakrūmius sodinkite 2-3 cm giliau nei augo medelyne.

* Jaunus vaismedžius patręškite tik azoto trąšomis - pirmaisiais metais kiekvienam medeliui paberkite po 120-150 g amonio salietros arba 100-120 g karbamido. Kiekvienais kitais metais iki derėjimo trąšų normą padidinkite 50 g. Nuo 5-6 metų vaismedžius tręškite visomis pagrindinėmis trąšomis: azotu, fosforu ir kaliu.

* Kad kitais metais vaismedžiai ir vaiskrūmiai būtų sveikesni, nukritus lapams nuo grybelinių ligų nupurkškite fungicidais. Nepalikite ant medžių vaisių mumijų, nuėmę sudeginkite.

* Vaiskrūmius galite aplieti verdančiu vandeniu. Taip sunaikinsite grybinių ligų sukėlėjus ir kenkėjų kiaušinėlius.

* Surinkite supuvusius vaisius, sugrėbkite nukritusius lapus - tai ligų židiniai.

* Žieminių veislių vaisius skinkite spalio viduryje, nes per anksti nuskinti vaisiai greitai vysta, būna prastesnio skonio.

* Apžiūrėkite braškyną, pašalinkite ūsus, dirvą mulčiuokite. Mulčiuojamos visos braškės. Mulčiui tinka durpės, kompostas arba šiaudai.

* Spalio mėnesį nuo gervuogių krūmų ima kristi lapai, išryškėja naujų ūglių sudaryti raizginiai. Derėjusias šakeles reikia išpjauti. Senus ūglius galima palikti tik, jei jie suaugę taip tankiai, kad patikimai saugos jaunus ūglius žiemą. Retesnius krūmus atvirkščiai - būtina praretinti. Senus ir ligotus ūglius išpjaukite prie pat žemės.

* Apie spalio vidurį paskutinį kartą nupjaukite, nugrėbkite veją, išraukite išdygusias piktžoles. Nugrėbkite lapus.

* Jei dar nepasodinote žieminių česnakų, tai padarykite spalio pradžioje.

* Nuimkite likusį daržovių derlių. Pirmiausia kaskite morkas, salotines cikorijas, vėliausiai - pastarnokus, geltekles, petražoles, porus, vėlyvuosius kopūstus. Kaskite krienų šaknis.

* Naikinkite dirvoje piktžoles. Jei jų prisiveisė daug, žemę purkškite raundapu (1 a - 30 ml preparato - 5 l purkštuvas). Jis gerai veikia, kai pakanka drėgmės ir oras šaltas.

* Paruoškite dirvą daržovių sėjai prieš žiemą. Morkas, svogūnus, ridikėlius, salotas galima sėti spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje. Svarbu, kad sėklos iš rudens nespėtų sudygti.

* Į vazonus pasisodinkite petražolių, svogūnų, kitų prieskonių, kad virtuvėje visada po ranka turėtumėte šviežių žalumynų.

* Nepamirškite pasidaryti šių metų daržo planelio, kad pavasarį būtų lengva laikytis sėjomainos. Iš karto numatykite, kokias daržoves ir kur auginsite. Tam sudarykite planelį, kuris padės išvengti klaidų tręšiant dirvą mėšlu, kurio reikia dėti kopūstams, agurkams ir jokiu būdu neturėtų pakliūti į morkoms, burokėliams, svogūnams skirtą vietą.

* Išvalykite ir dezinfekuokite sieros dūmais šiltnamį, stipria vandens srove nuplaukite stulpus, vamzdžius. Jei ligų buvo daug, dirvą nupurkškite 0,3 proc. vario sulfato tirpalu ar į 1 kv. m išberkite 100-200 g chlorkalkių.

* Išvalę šiltnamį, žemę paruoškite kitiems metams. Į 1 kv. m išbarstykite 1,5 kibiro perpuvusio mėšlo (komposto) arba 2 kibirus su kreida ar medžio pelenais sumaišytų kraikinių durpių (1 kibirui durpių imami 3-4 šaukštai kreidos arba 1 stiklinė medžio pelenų). Po to žemę sukaskite.

* Gėlės labai mėgsta lapinę žemę. Lapus kompostuokite su durpėmis ir mėšlu tranšėjose arba sukraukite į krūvas, kurias pavasarį bus galima apsodinti vijokliniais žoliniais augalais.

* Jei dirva sausa, daugiametes gėles, krūmus ir medžius paliekite - geriau žiemos.

* Šį mėnesį, prieš įšąlant dirvai, eglišakėmis apdenkite rožes, pašalinę nereikalingas šakas ir nuskynę lapus. Šį darbą, atsižvelgdami į oro temperatūrą, atlikite spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje. Tik šio darbo nedarykite per anksti, nes dalis krūmelių vėl išsprogs, atsiras naujų ūgliukų, kurie nespės pasiruošti žiemai.

* Nepalikite rožių krūmų su lapais ir žiedų pumpurais, nes uždengus tokias šakas, jos pašąla ir pradeda pūti. Nugenėtus krūmelius nupurkškite 1,5 proc. vario sulfato tirpalu.

* Gerai sumedėjusios rožės šalčio per daug nebijo, tačiau žiemą būna labai jautrios drėgmės pertekliui. Joms kenkia pasikartojantys atlydžiai ir po to stiprūs atšalimai, stovintis vanduo. Todėl pažiūrėkite, ar toje vietoje, kur auga jūsų rožės, yra nuolydis, jei nėra - padarykite.

* Pradėjus šalti, nukirpkite daugiamečių gėlių stiebus. Gėlyną išvalykite.

* Ruošdami raganes žiemai, stiebus nupjaukite, palikdami 20 cm ilgio. Supilkite kaupelius ir pridenkite eglišakėmis ar sausais lapais. Raganių, kraunančių žiedus ant antramečių stiebų, nepjaukite, o tik pagenėkite, išretinkite. Stiebus prilenkite, uždenkite eglių šakomis, toliu, ruberoidu.

* Jei žiemą norite grožėtis žydinčiomis svogūninėmis gėlėmis, į vazonėlius jų svogūnus sodinkite dabar.

* Po pirmųjų šalnų, nukirpę stiebus, iškaskite kanų šakniastiebius. Žemių labai nenupurtykite - geriau peržiemos. Visų veislių augalai gerai peržiemoja nelabai vėsiose patalpose (10-15'b0C), o žemesnėje nei 5'b0C temperatūroje greitai pradeda pūti.

* Jurginų stiebus kirskite palikdami 2-3 cm aukščio kelmelius. Iškastus šakniagumbius nuvalykite ir net nuplaukite, kelias valandas padžiovinkite saulėje. 2 savaites palaikykite 10-15 'b0C patalpoje, o po to sudėję į dėžutes su durpėmis ar pjuvenomis, suneškite į rūsį.

* Montbretes kaskite nušalus lapams, bet nesivėluokite, kad gumbasvogūniai nepradėtų leisti naujų šaknų ir požeminių ūglių. Iškasę nukirpkite lapus, gumbus palaikykite 3 savaites 15'b0C patalpoje, nuvalykite, sudėkite į maišelius ir suneškite į rūsį.

* Spalio mėnesį kaskite tigrenių svogūnėlius. Lengvai nupurtykite prilipusias žemes, apie 3 savaites padžiovinkite kambaryje, nuvalykite ir sudėkite į dėžutes su durpėmis. Žiemoja rūsyje, kuriame apie 5'b0C.

* Frezijas reikia kasti pradėjus gelsti lapams arba jiems nušalus. Gumbasvogūnius, apdžiovinę šiltoje patalpoje, nuvalykite ir palaikykite kambaryje, po to - apie porą mėnesių labai šiltai (25-30 'b0C). Patogu sudėti į nedideles popierines dėžutes, pastatyti prie radiatoriaus, vis tikrinant, ar nevysta ir nepūva.