Vaikas mokosi skaityti – kaip išrinkti tinkamiausias knygas?

Svarbiausia – teisingai nustatyti skaitymo lygį

Vaikai paprastai skaityti išmoksta būdami 5–7 metų amžiaus. Visgi kiekvieno vaiko progresas yra individualus, todėl šiuo laikotarpiu tėvai ir mokytojai turėtų švelniai paskatinti, tačiau nespausti, nes tai gali duoti priešingų rezultatų. Pirmasis žingsnis – objektyviai įvertinti dabartinį vaiko skaitymo lygį. Tėveliai tai padaryti gali pasikalbėję su vaiką ugdančiu pedagogu. Kitas būdas – atlikti nesudėtingą vaiko žodyno pažinimo testą, naudojantis vienos rankos pirštais ir knyga.

Paprašykite vaiko ištiesti penkis pirštus ir perskaityti vieną pasirinktos knygos puslapį. Kiekvieną kartą susidūrus su nežinomu žodžiu – užlenkite po vieną pirštą. Jei jis užlenkė visus penkis pirštus, skaitydamas vieną puslapį, tai reiškia, jog knygelė per sunki. Gana paprastai galima patikrinti ir teksto suvokimo įgūdžius. Paprašykite vaiko perskaityti kelis pasirinktos knygos puslapius ir atpasakoti turinį. Jei nekyla didelių problemų – knyga tinkama pagal sugebėjimus.

Visgi, net ir atlikus skaitymo lygio įvertinimą, vaikui padėti pasirinkti tinkamą ir įdomią knygą gali būti nemenka užduotis. Tokiu atveju gelbėja specialiai pradedantiesiems skaitytojams išleistos knygų serijos, pavyzdžiui, serija „Aš skaitau!“ (leidykla „Nieko rimto“). Šios serijos knygos (o jų išleista net 15) yra suskirstytos į tris lygius – pradinis lygis skirtas pirmai pažinčiai su tekstu, antrasis – jau šiek tiek įgudusiems skaitytojams, o trečiojo lygio knygelės tiks tiems, kurie jau geba sudėlioti žodžius savarankiškai, tačiau kartais dar prireikia suaugusiųjų pagalbos.

Nevertėtų pamiršti ir iliustracijų

Skaitant istoriją, papildytą iliustracijomis, tolygiai veikia abu smegenų pusrutuliai. Pradedantiesiems skaitytojams skirtos knygos dažniausiai išsiskiria nuotaikingų iliustracijų gausa. Tokios knygelės ne tik padeda lengviau sukoncentruoti dėmesį ir susidomėti istorija, tačiau taip pat ir ugdo jaunųjų skaitytojų empatiją, kritinį mąstymą bei teksto suvokimo įgūdžius.

Grafiniai elementai knygose vaikams leidžia skaityti ir įsitraukti į sudėtingesnį tekstą. Gebėdami savarankiškai suprasti įdomias ir patrauklias, tačiau šiek tiek sudėtingesnes istorijas, jie jaučia motyvaciją skaityti daugiau ir tyrinėti platų knygų pasaulį. Todėl iliustruotos knygos – puiki treniruotė prieš pradedant savarankiškai skaityti didesnės apimties kūrinius.

Iliustruota vaikų literatūra – tai tinkamas formatas tiek pradedantiems, tiek jau pažengusiems skaitytojams. Švietimo teoretiko B. Edwards teigimu, skaitymu anksčiau nesidomėję vidurinės mokyklos moksleiviai kur kas mieliau renkasi skaityti iliustruotą literatūrą, tokį pasirinkimą motyvuodami formato patrauklumu.

Nustačius lygį – leisti išsirinkti pačiam

Kaip bebūtų, pagrindinė priežastis, lemianti vaiko norą skaityti daugiau – tai pats skaitymo procesas, kuris turėtų būti malonus ir teikiantis kuo daugiau džiaugsmo. Todėl nepatyrusiam skaitytojui vertėtų patarti, kokias knygas jis galėtų rinktis, tačiau galutinį sprendimą dėl kūrinio turinio, vaikas gali priimti pats. Tokiu būdu bus jaučiama didesnė motyvacija skaityti tema, kuri vaikui tuo metu yra išties aktuali ir artima.