Įvertinant vaizdą už lango ir pažvelgus į besišypsantį, atšilusį termometrą galima teigti, kad kalendorinis ir tikrasis pavasaris prasidėjo kartu. Orų būrėjai artimiausiu metu nebežada jokių didesnių šalčio išpuolių, o tai reiškia, kad dar prieš tris savaites brandintos iliuzijos, kad ant ledo tupėsime iki kovo galo, gali ramiai sklaidytis. Šiek tiek gaila, bet esama ir pranašumų - nebereikės man burnoti, kur dingo Klaipėdos rajono kelininkai su sniego valytuvais, ir pagaliau jau pasiilgau normalaus ilgio meškerių bei atviro vandens.
Kiek liko ledo?
Ledo dar šiek tiek liko. Kai kur. Nidoje, Ventėje ir Preiloje. Nepaisant nenuginčijamo pliuso ir neseniai praėjusių gamtinių kataklizmų, ledas Preiloje ketvirtadienį buvo, galima sakyti, beveik puikus. Šiek tiek drėgnas, bet dar neiškorijęs. Nuo kranto jau atšutęs, bet užlipti galima be rizikos. Tiesa, tą patį ketvirtadienį su kibimu buvo blogai. Bent jau iki pietų. Naktinukai, kurių Preiloje niekada netrūksta, pažvejojo skoningai ir gana gausiai, atvykę ryte ilsėjosi. Taip buvo ketvirtadienį. Kas pasikeitė per dvi dienas - neaišku. Manau, kad dar šį savaitgalį Preiloje ant ledo užlipti bus galima. Paskutinį kartą...
Klubas "Vienam gale kablys" neatšaukė savo varžybų "Nelik ant ledo 2012", todėl peršasi logiška išvada, kad jie įsitikinę dėl ledo tvirtumo Nidoje. Ko gero, taip ir yra. Kol kas negirdėti apie įkritusius ar pasiklydusius, dėl properšų negalinčius išeiti žvejus. Kitaip nei Ventėje, kur tradiciškai kiekvienais metais atsiranda keli žiopliai, kurie lipa ant ledo be GPS imtuvų ir, įdomiausia, daro tai esant rūkui.
Kadangi Ventėje arčiau kaip 3 km nuo kranto nėra kas veikti, kartais reikia nukulniuoti ir toliau, tai, mano galva, neturėti GPS yra daugiau nei kvaila. Ypač pavasarį, kai nei iš šio, nei iš to pakyla rūkas ir orientuotis absoliučiai nebėra kaip. Šiemet jau irgi pasižymėjo keletas tokių šaunuolių, gelbėtojams suteikusių progą pasitreniruoti. Priminsiu, kad gelbėjimas, kad ir kiek jis kainuotų, kol kas yra nemokamas. Keista. Iš principo Lietuvoje liko tik du reiškiniai, už kuriuos nereikia mokėti: oras ir gelbėtojų darbas.
Taigi... "Nelik ant ledo 2012" įvyks šiandien. Startas 7.00, finišas - 19.00 val. Turėtų dalyvauti apie 10 komandų, na, ir galbūt dar kažkas registruosis prieš pat startą.
Visur kitur, turiu galvoje rimtus Kuršių marių vandenis, geriau nebekišti nosies. Net ir pasiėmus visą sveiką protą ir pasiskolinus iš kaimyno. Stovintys vandenys, ypač toliau nuo Klaipėdos, dar gana patikimai užšalę. Taip pat ir Minijos senvagė dar gana patikima. Pakraščiuose properšos, ant ledo daug kur yra vandens, bet ledas dar neblogas. Ir daugybė plakių, kurie bent jau praėjusį savaitgalį aršiai rungtyniavo, kuris pirmasis pasimaus ant kablio.
Laukiant pavasario
Pirmieji pavasario požymiai nenuginčijami, ir nori nenori reikia pradėti galvoti apie tai, kad savaitgaliui arba porai teks apskritai pamiršti žvejybą, o po to mūsų laukia pirma ankstyvojo pavasario žuvis - stinta. Net nejauku rašyti, kad vėl laukia stintos. Lyg mažai jų prisigaudėme žiemą. Na... tikram lietuviui stintų niekada nebus per daug, o pavasarinė žvejyba sraunioje Minijoje turi savo žavesio.
Nepaisant to, kad stintos Minijoje jau visai arti neršto ir yra nebe tokios geros formos kaip viduržiemį, nepaisant moralinių niuansų, kad gaudome žuvį beveik neršto metu, ko gal daryti nereikėtų... Lietuvos įstatymai to nedraudžia. Ką gi - pirmyn.
Stintų derlius pavasarį turėtų būti gausus. Jų tikrai šiemet daug. Be to, ir kol kas esamos gamtos sąlygos nerodo jokių požymių apie labai didelį potvynį ar kažkokius kitokius kataklizmus, galinčius sutrukdyti gaudyti stintas. Praėjusį pavasarį stintos Minijoje pasirodė kaip tik tuo metu, kai Minijos aukštupyje pasileido visas sniegas ir ledas. Žemupyje vanduo pakilo iki kritinės ribos ir labai stiprioje srovėje žvejoti buvo beveik neįmanoma.
Šiemet ledas tirpsta pamažu, sniego bent jau mūsų kraštuose beveik neliko, panašu, kad potvynis bus nedidelis, gal ir neilgas, todėl jau po poros savaičių galima tikėtis, kad Minijoje pasirodys stintos. Pirmas požymis - Rusnės verslininkų gaudomos stintos. Po kelių dienų jos paprastai pasiekia Miniją. Kur jos geriausiai kibs - niekas (be jų) nežino. Paprastai geriausios vietos būna netoli jų nerštaviečių - ties Priekule, kiek žemiau Priekulės, iki Lankupių. Kartais jos ilgokai pasisukinėja visiškai žemai - Mingės kaime. Sprendžiant iš gausos, gali pakilti ir iki aukštutinių nerštaviečių ties Gargždais. Bet čia kol kas tik teorijos ir prielaidos. Kaip bus - pamatysim kai jos ateis.
Pavasarinė stintų žvejyba beveik niekuo nesiskiria nuo rudeninės, kada jos gaudomos nuo Kuršių marių krantinių. Tik tiek, kad nebūtinos stipriai šviečiančios avižėlės, nes dažniausiai žvejojama dieną. Geriau žvejoti įrankiais, turinčiais didesnius žiedelius, pavasarinis vanduo kartais nešioja visokias žoles, kurios labai mėgsta kabintis už valo ir užkišti žiedelius. Sistemėlės tinka tos pačios, masalai - tie patys. Paprastai būna sunku apsieiti be aukštos neperšlampančios avalynės, takai iki upės - anaiptol ne sausi ir patogūs. Be to, vietomis gana slidu ir praradus pusiausvyrą galima laisvai pasivolioti purve. Bet čia smulkmenos, palyginti su ta visaliaudine švente, kurią paskutinį kartą šį sezoną žada mums stintos.
"Žvejoji - nešiukšlink"
Prasideda pavasaris ir su juo tos pačios bėdos - prišiukšlintos pakrantės, kurių autorines teises iš dalies turėtų prisiimti žvejai. Ir ne tik vietiniai, bet ir tolimi, nes žemupys - tokia vieta, kur šiukšlės per potvynį nusėda iš visos Lietuvos ir dar iš toliau.
Nors žvejai mėgėjai neabejotinai kultūringesni nei prieš 10 metų, bent jau nemaža jų dalis į šiukšlinimo reikalą žiūri atsakingai, bet šiukšlių pakrantėse vis dar daug. Todėl šiemet, kaip ir kiekvienais metais, neabejotinai bus rengiama šventa tradicinė akcija "Žvejoji - nešiukšlink". Tiksli data bus paskelbta kiek vėliau, kol kas yra dar visokių niuansų, bet tai turėtų būti arba balandžio pabaiga, arba gegužės pradžia. Visi turintys idėjų, pasiūlymų ir norintys ir galintys prisidėti - rašykite elektroninio pašto adresu, kurį rasite šio puslapio apačioje.
Receptas: marinuotos stintos
Kadangi jau seniai šiame puslapyje puikavosi koks nors nesudėtingas žuvies patiekalo receptėlis, manau, laikas tą skylę užlopyti. Įvertinant tai, kad stintą kramtyti patinka beveik visiems lietuviams, ką ten lietuviams... ir svečiai iš kitur stintą žiaumoja visais superbaltais dirbtiniais dantimis, o marinuota stinta yra apskritai beveik dieviškas patiekalas, tinkantis ir prie, ir šiaip, tai būtent apie stintos marinavimą ir parašysiu.
Vienam kilogramui stintų paruošti reikės miltų ir aliejaus (tiek, kiek reikia kepimui).
Marinatui - 2 stiklinės vandens, 1 stiklinė acto, 1 valgomasis šaukštas cukraus, 1 morka, 1 svogūnas, truputis petražolių, druskos ir sveikų juodųjų pipirų.
Daržovės nuvalomos, supjaustomos griežinėliais, išverdamos su prieskoniais. Daržovėms išvirus, supilamas actas, marinatas pavirinamas 5 minutes ir ataušinamas. Keptos stintos užpilamos šaltu marinatu ir palaikomos 12 valandų.
Po 12 valandų, o dar geriau - po 24 valandų, turite beveik nė su kuo nesulyginamą užkandį. Kaip jį panaudosite - jūsų fantazijos reikalas.
Tradicinė prognozė
Prognozės savaitgaliui yra kaip reta neblogos. Ir šiandien, ir rytoj turėtų būti giedra, saulėta ir gana nešalta. Oro temperatūra šlaistysis kiek aukščiau nulio, tik šiek tiek nuotaiką gadins nesilpnas šiaurės vėjas. Bet užuovėjoje, į veidą spiginant saulei, galima drąsiai triaukšti šviežiai marinuotas stintas...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą