Paprastumas Armanio stiliumi

Jo kompanijoje, kuri valdo 13 fabrikų ir 300 vardinių mažmeninės prekybos parduotuvių 39-iose pasaulio šalyse, dirba 5000 žmonių. Krizės Europoje metu Armanio grupės pardavimai šoktelėjo 11 procentų, o 2012 m., palyginti su 2011 metais, padidėjo 16 proc. ir viršijo 2 mlrd. eurų. Tolimuosiuose Rytuose apyvarta išaugo 29 proc., o vien Kinijoje - 39 procentais.

Savo kompanijos finansinę nepriklausomybę ir sėkmę Armanis išsaugojo remdamasis meistriškumo principu ir įrodęs, jog prabangūs drabužiai nebūtinai turi būti nepatogūs, o elegancija - įmantri.

"Turėkite tvirtybės savo įsitikinimams apginti. Kai aš ėmiau eksperimentuoti su dekonstrukcija madoje, ėjau prieš plauką visoms dominuojančioms mados idėjoms ir metodams. Norėjau kurti drabužius, su kuriais žmonės puikiai atrodytų ir komfortiškai jaustųsi. Galiausiai mano idėjos laimėjo. Dabar vyrai reikalauja, kad pagal užsakymą pasiūtas drabužis būtų patogus", - sako D. Armanis.

IMPERATORIUS. Dizaineris yra prasitaręs, jog savo imperiją valdys, kol sulauks 90 metų.

Jis pakeitė klasikinio kostiumo modelį ir pasiūlė netradicinius aprangos derinius, pavyzdžiui, tvido švarką ir odines kelnes arba džinsus, spalvingą minkšto audinio vyrišką aprangą laisvalaikiui.

D. Armanis tapo pirmuoju po Kristijano Dioro (Christian Dior) dizaineriu pasaulyje, atsidūrusiu ant "Time Magazine" viršelio.

Jis pirmasis pateikė paralelinę kolekciją "Emporio Armani" - drabužius jaunesniems vartotojams žemesnėmis kainomis.

Pirmasis atsisakė modelių, kurių kūno masės indeksas mažesnis nei 18.

PAPRASTA. Demonstruodamas 2013 m. pavasario-vasaros drabužių kolekciją moterims, Armanis dar kartą įrodė, jog tai, kas labai paprasta, gali būti ir labai stilinga.

Netaupykite tam, kas svarbiausia

... Niekada netaupykite pirkdami tai, kas svarbiausia. Tokia pirmoji ir svarbiausia jūsų garderobo taisyklė.

Kai 1980 m. režisierius Polis Šrederis (Paul Schrader) savo filmui "Amerikietiškas žigolo" pasirinko mano eskizus, jie buvo gana revoliucingi. Ričardas Gyras (Richard Gere), vaidinęs pagrindinį vaidmenį, buvo idealus aktorius ir modelis mano kostiumams.

Manau, jog elegancija nepavaldi laikui. Ji nesensta ir nesendina jūsų. Mano sėkmę galima paaiškinti būtent tuo, jog visada laikiausi šios filosofijos. Stilius man svarbiau už praeinančias tendencijas.

Dizaineris įrodė, jog prabangūs drabužiai nebūtinai turi būti nepatogūs.

Kai buvau jaunesnis, niekada nesijuokdavau.

Dirbdamas dariau daug dalykų visuomenės poreikiams patenkinti. Toks įsipareigojimas reiškia, kad praradau savo asmeninį gyvenimą.

Reikia abejoti. Iš pradžių aš klausausi savo bendradarbių, paskui priimu sprendimą.

Laimi ištvermingieji. Tai reiškia, kad pergalei reikia kredo - atramos, į kurią remdamasis darai vienaip ar kitaip.

Aš manau, kad stilius - tai ta vienintelė prabanga, kurią gali sau leisti nepriklausomai nuo to, ar turi pinigų, ar ne.

Manau, jog drabužius reikia kurti eiliniams žmonėms, o ne žurnalų viršeliams,ir didžiuojuosi, jog 99 proc. mano daiktų nuo podiumų keliauja į įprastas parduotuves.

Moterų feminizmas tapo pernelyg ekshibicionistiškas. Pasauliui reikia kažko švaraus.

Kūno būklė - tai jūsų dvasios būklė.

Man visuomet įdomu rengti sportininkus. Jie kažkuo primena romėnų gladiatorius ir teikia įkvėpimo. (Armanis sukūrė aprangą ir 2012 m. Londono olimpiadoje dalyvavusiai italų rinktinei. - Red. past.)

Patys stilingiausi vyrai - tie, kurie atrodo taip, tarsi stengtųsi dėl to minimaliai.

Džinsai šiuolaikinio vyro garderobe taip pat svarbūs kaip ir mėlynas klubinis švarkas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris gyvena vaizdais, žmogaus paveikslas - pats svarbiausias.

Man labai patinka šypsotis, bet kai turiu problemų, to nedarau.

Išvaizda - tai ir savidrausmės reikalas.

Mano jaunystės metais buvo priimta manyta, kad jeigu šeimoje du sūnūs, tai vienas būtinai turi tapti advokatu, o kitas gydytoju. Mano pasirinkimas tapo netikėtas daugeliui. Jis buvo gana įžūlus ir kiek beprotiškas.

Aš studijavau mediciną, tarnavau kariuomenėje, ir tik būdamas 24 m. supratau, jog noriu užsiimti mada. Mano tėvai visada žinojo, kad mane traukė tai, kas gražu. Jie suprato ir palaikė mano pasirinkimą.

Mada yra saviraiškos būdas, todėl nemanau, kad kurį nors drabužį galima pavadinti tragedija, jeigu tas, kuris jį dėvi, jaučiasi pačiu savimi.

Tikroji prabanga - sakyti tai, ką galvoji.

Kai kuriems žmonėms aukštoji mada - tai kažkas teatrališko. Aš manau kitaip. Į "Armani Prive" žiūriu ypač skrupulingai ir praktiškai. Man linija "Haute couture" reiškia išskirtinį, asmeninį santykį su pačiais geriausiais mano klientais.

Man labai įdomu kurti daiktus pagal užsakymą, pagal individualius poreikius - ir drabužius, ir baldus. Jų nėra masinėje gamyboje, jie unikalūs.

Nėra vieno įkvėpimo šaltinio. Tikrasis šaltinis - tai mano pasaulėžiūra, principai,kuriais vadovaujuosi gyvenime. Kartais įkvepia prisiminimai arba susižavėjimas pamatytu filmu arba, pavyzdžiui, pažintis su kitų tautų kultūra.

Aš neužkėliau savęs ant pjedestalo. Kiekvieną kartą pradedu iš naujo. Branginu nuoširdžius santykius su žmonėmis ir nenoriu būti nepasiekiamas. Daugelį tai stebina, bet aš nemanau, jog turiu teisę į diktatūrą tik todėl, kad esu pasaulyje garsus modeliuotojas.

Juodi džinsai, juodi marškinėliai - tai savotiška uniforma, kurią vilkiu nepriklausomai nuo to, kur einu. Aš nekuriu sau problemų dėl aprangos.

ESKIZAS. Armanio sukurtas kostiumo eskizas, skirtas popdainininkei Lady Gaga.

Nesistengiu eiti koja kojon su mada. Esu linkęs daryti tai, kas patinka man pačiam, ir manau, jog mano klientai turi panašų požiūrį ir supratimą apie madą.

Jūs žinote daugiau nei manote ir galite daugiau nei žinote. Kai 1985 m. mirė mano verslo partneris, daugelis manė, kad uždarysiu firmą. Bet aš išmokau daryti jo darbą.

Tai rimtas verslas, ne žaidimas. Jis egzistuoja ne tik dėl mados.

Kodėl nedarau to, ko iš manęs tikisi? Todėl, kad aš kūrybiškas žmogus: noriu būti vienintelis.

Neeikvokite gyvenimo tam, kad pakeistumėte dalykus, kuriuos pakeisti ne jūsų jėgoms. Ne visada gali gauti tai, ko trokšti, anot Miko Džagerio.

Mano mama mirė sulaukusi 90 metų, tačiau atrodė kaip 65. Aš tikiuosi, kad man bus taip pat.

Visada su savimi nešiojuosi mamos nuotrauką. Jei kartais pamirštu, siunčiu savo vairuotoją jos paimti. Man jos labai trūksta.

Apie savo kompanijos ateitį galvoju ir užmigdamas, ir pabusdamas. Darbas yra mano gyvenimo dalis, o aš negaliu atsisakyti dalies gyvenimo.

Aš paaukojau savo asmeninį gyvenimą darbui, bet jeigu galėčiau viską pradėti iš pradžių, nedaryčiau tokios klaidos.

Reputacija gali tapti antrankiais. Mane laiko minimalistu, ir jeigu peržengiu šitą ribą, žmonės skundžiasi. Geriau, kai iš tavęs nieko nesitiki.

Ar nenorėčiau užtarnauto poilsio? Nemalonus, netikėtas klausimas. Juokauju! Logiškas ir dėsningas klausimas. Bet jūs matote - aš dar neblogai atrodau.

Man pabodo klausimas apie paveldėtoją. To klausiama visus pastaruosius 15 metų. Atsakymas tas pats: kol esu čia, aš - bosas.

Visada buvau pernelyg atsakingas. Nežinau, kaip gyventi kitaip.

Žinoma, nesu amžinas ir kada nors perduosiu estafetę. Todėl šalia manęs visa komanda žmonių, kuriuos aš pats ir subūriau. Visi jie daug metų su manimi, jie ir perims bei tęs mano filosofiją.

(Iš G. Armanio pasisakymų spaudoje.)

DOSJĖ

G. Armanis gimė 1934 m. liepos 11 d. paprastoje italų šeimoje nedideliame miestelyje Pjačenca netoli Milano. Jis buvo vienas iš trijų vaikų Marijos Raimondi (Maria Raimondi) ir Ugo Armanio šeimoje. Turi vyresnį brolį Serdžą (Sergio) ir jaunesnę seserį Rosaną (Rossana).

Baigęs mokyklą, Džordžijus nusprendė tapti gydytoju ir įstojo į prestižinio Bolonės universiteto medicinos fakultetą. Po dvejų metų suprato, kad tai ne jam, ir mokslus metė. Kurį laiką dirbo fotografo padėjėju, vėliau išėjo tarnauti kariuomenėn.

Po tarnybos kariuomenėje įsidarbino didžiausiame Milano prekybos centre "Rinascente" konsultantu ir savo stiliaus pojūčio dėka ėmė kilti karjeros laiptais: jam buvo patikėta atlikti užsakymus.

1964 m. Armanį priėmė dirbti Nino Čerutis (Nino Cerruti) - tuo metu vienas įtakingiausių tekstilės įmonės savininkų Italijoje. Jis kartais išleisdavo vyrų ir moterų drabužių kolekcijas. Būtent čia Armanis pasuko dizainerio keliu ir užsiėmė vyriškų drabužių linija "Hitman".

1970 m. Armanis, palaikomas savo seno draugo Seržo Galejočio (Sergio Galeotti), įkūrė savo dizaino studiją. Nuo pat pradžių jauną dizainerį lydėjo sėkmė - tarp jo užsakovų buvo "Boulevard", "Montedoro", "Sicons" ir "Gibo".

1974 m. pasirodė pirmoji vyrų drabužių kolekcija, pažymėta "Giorgio Armani".

1975 m. modeliuotojas pardavė savo volksvageną ir kartu su Galjočiu išleido pirmąją drabužių liniją moterims.

10 dešimtmečio pabaigoje Armanio mados namai buvo pelningiausi Italijoje. 1998 m. metinė apyvarta siekė 850 mln. Dolerių.

Armanis yra apdovanotas Prancūzijos garbės legiono ordinu.