Tačiau nei vienas iš Konstitucijos kūrėjų signataras Rolandas Paulauskas, nei teisės profesorius Alfonsas Vaišvila nieko nėra girdėję nei apie tokį Lietuvos pasirinkimą.
Aiškina ir tai, ko nėra
„Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, todėl negalima drausti šeimai susijungti, atsižvelgiant į sutuoktinių ar partnerių lytį“, - tai 2019 m. KT veiklos ataskaitos įžanginiame žodyje akcentavo D.Žalimas.
Dar „kiečiau“ jis pasirodė, duodamas interviu LRT televizijai. Pasak jo, visi reikšmingiausi pernykščiai KT sprendimai yra susiję vakarietiškos demokratijos samprata, kai demokratija yra ne kaip daugumos primesta valia ar valdymas, bet gina kiekvieno žmogaus orumą, jo teisę į privatumą ir šeimos gyvenimo neliečiamybę.
„Konstitucija negali leisti diskriminuoti asmenų dėl lytinės tapatybės“, - konstatavo D.Žalimas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad apie kažkokias lytines tapatybes Konstitucijoje neužsimenama (joje kažkodėl įvardintos tik dvi lytys - vyras ir moteris), tačiau išlaviravo, kad „Konstitucija ir negali pateikti tokio išsamaus sąrašo“.
Be to, D.Žalimas tikina, esą „vyraujančios visuomenės nuotaikos arba stereotipai negali būti pagrindu riboti atskiro individo teisių ir kaip jis pasirenka tokį gyvenimo būdą“.
O toliau - dar gražiau. Pasirodo, „Lietuva yra pasirinkusi būtent tokią demokratijos sampratą, ne kažkokios suverenios demokratijos sampratą, kur kokiais nors nacionaliniais stereotipais būtų galima įteisinti tokius reiškinius kaip asmenų diskriminavimas“. Tiesa, KT teisėjas neįvardino datos, kada Lietuva tokį sprendimą priėmė. Matyt, Tautos referendumas vyko slapta nuo Tautos. Gal net tame pačiame Konstituciniame Teisme
Pranašiški žodžiai
Vienas Konstitucijos kūrėjų, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras R.Paulauskas priminė laikus, kai Konstitucija buvo kuriama.
„Šita Konstitucija atsirado dėl to, kad aš, Aukščiausiojoje Taryboje per didžiausius vargus kovodamas su Vytautu Landsbergiu, prastūmiau teisės aktą, kuris vadinosi „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“.
Tai štai šito nutarimo pagrindu ir atsirado Konstitucija. Tada vieną kartą prie manęs prisėdo Aloyzas Sakalas ir sako: „Reikia sukurti Konstitucinį Teismą.“ Atsakiau, kad nėra jokios problemos įkurti pačią instituciją, tačiau iš kur gausime tokių tobulų ir idealių žmonių, kurie būtų paskutinė instancija sprendžiant visuomeninių santykių reikalus?
Dabar tą problemą ir matome, kai yra aiškinami kokie nors teisės aktų atitikimai Konstitucijai. O ši problema visu ryškumu bene pirmą kartą iškilo, kai buvo pašalintas prezidentas Rolandas Paksas“, - sakė R.Paulauskas.
Kas apsisprendė?
Pasak jo, dabartiniai keisti KT išaiškinimai atsirado dėl to, kad teisės normos pačios savaime neveikia.
„Žmonėms atrodo, kad jei jau kas parašyta, tai taip ir bus. Ne. Teisės normos veikia tol, kol yra politinė valia ir galimybės jų laikytis. Laikui bėgant, keičiantis visuomeniniams santykiams, keičiamos ir teisės normos.
Dabar matome viso to atspindį, nes Vakarų civilizacijoje keičiasi vertybės, o mes norime save laikyti Vakarų civilizacijos dalimi. Nors Vakaruose šitos permainos toli gražu nėra priimamos vieningai. Kai radikaliai keičiasi vertybės, visada kyla klausimas, ar tai vyksta savaime, ar kažkas už to stovi, kažkas tai stimuliuoja“, - kalbėjo signataras.
Jis priminė, kad Konstitucija numato: svarbiausi valstybės klausimai sprendžiami referendumu. O, signataro įsitikinimu, santuokos apibrėžimas yra fundamentalus dalykas.
„O iš kažkur atsirado žmogus, kuris iš kažkur ištraukė, kad Lietuva dėl to apsisprendė, nors nebuvo jokio referendumo“, - piktinosi R.Paulauskas.
Juoda gali būti ir balta
Signataras sutinka, kad šeima nuo santuokos skiriasi. Šeimą nebūtinai turi sudaryti vyras ir žmona ar jie ir vaikai. Šeima, vienam iš tėvų mirus, gali būti sudaryta iš tėvo ir vaiko, iš motinos ir vaiko, iš senelių ir anūkų, o santuoka privalo būti tarp vyro ir moters.
„Daug ko atsitinka gyvenime, todėl šeima gali neatitikti įprastų standartų. Tačiau negalime griauti pamatinių dalykų. Jei mes sąmoningai ir dar teisiškai įtvirtinsime, kad šeima gali būti tokia, kuri iš viso neegzistavo žmonijos istorijoje, nes negali egzistuoti, visa tai prives prie žmonijos išnykimo, nes vienalytė „šeima“ negali pratęsti visuomenės egzistencijos“, - įspėjo signataras.
Jis nesistebi, kad KT aiškina ir tai, ko nėra Konstitucijoje.„Yra tokia specialybė - advokatas. Advokato tikslas, savo kliento naudai įrodyti, kad juoda yra balta, o balta - juoda, nes už tai gauna pinigus.
Visos KT pirmininko citatos yra iš šitos srities. KT teisėjai jaučia spaudimą, todėl, priminsiu, ne veltui A.Sakalui pasakiau, kad bus sunku į KT surasti idealių, neklystančių žmonių.
Teisės normas visada galima aiškinti įvairiai, priklausomai nuo užsakymo. Galima savaip išaiškinti net ir akivaizdžius dalykus, tokius, kaip santuoka. Kas prieš 30 metų atrodė visiškai neįmanoma, tas dabar tapo įprastu dalyku“, - sakė R.Paulauskas.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Komentuoja teisininkas prof. Alfonsas VAIŠVILA:
„Tas KT išaiškinimas, kad šeimą gali sukurti ir vyras su vyru, o toks draudimas būtų diskriminacija... Aš, pavyzdžiui, dėl savo fizinės būsenos negaliu skristi į kosmosą, nes niekas dėl sveikatos manęs neleistų. Vadovaujantis KT logika, tai aš dėl kosmoso esu diskriminuojamas.
Nes yra reikalavimai, ką žmonės turi atitikti, kad jų santykiai vadintųsi šeima. Kur čia diskriminacija, kai laikomės pamatinių principų? Jei man, kaip teisininkui, neleidžiama atlikti mediko darbo, negi aš esu diskriminuojamas? KT pernelyg išplečia sąvokas ir viską supainioja.
O kai prarandamas atramos taškas, tada galima kalbėti apie ką, galima net išaiškinti, kad šeima gali būti ir žmogus, gyvenantis su šunimi“, - piktinosi A.Vaišvila.
Teisininkas akcentavo, kad D.Žalimas pats pripažino, jog Konstitucijoje nėra nė žodžio apie lytinę tapatybę. Nepaisant to, išaiškinta, kad diskriminavimas dėl lytinės tapatybės prieštarauja Konstitucijai, nors joje nieko apie tai nekalbama. Pasak profesoriaus, taip KT aiškiai viršija savo įgaliojimus.
„Tokie dalykai griauna pamatines konstitucines mūsų vertybes ir tikrai neįeina į KT kompetenciją.
Vienas anglų autorius yra išleidęs knygą „Teismų valdoma visuomenė“. Pas mus būtent dabar tai vyksta, nors teisėjai net nėra renkami. Tačiau jie sau prisiėmė didesnius įgaliojimus, nei turi Tauta.
Tai - didžiulė problema. Viena institucija ima viską diktuoti, nes jų sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Tai - absoliutus diktatas“, - akcentavo profesorius.
Pasak A.Vaišvilos, kai KT pradeda aiškinti net tai, ko nėra Konstitucijoje, arba taip išaiškina kurią nors Konstitucijos nuostatą, kaip jos kūrėjai net nėra sapnavę, tai galime sulaukti visiškų absurdų.
Pavyzdžiui, kad KT ims aiškinti, ar Lietuva iš tikrųjų yra nepriklausoma arba ar tikrai lietuvių kalba yra valstybinė kalba.
„Tie žmonės, kurie turi teisę priimti galutinius sprendimus, prisiėmė teisę ir spręsti fundamentalius klausimus. Todėl Konstitucija tapo bereikšmė, nes dabar turime nebe rašytinę, o KT aiškinamąją Konstituciją“, - reziumavo prof. A.Vaišvila.
Jelenos Sergejevos koliažas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą