Neseniai dar vieną pasipiktinimo bangą socialinėje erdvėje sukėlė anketa, kurią užpildyti tėvai buvo paprašyti vienoje iš pradinių Vilniaus mokyklų. Kelių lapų anketoje prašoma nurodyti ne tik vaiko vardą ir gimimo datą, ūgį ir svorį, bet ir atsakyti į daugybę, regis, tarpusavyje mažai susijusių klausimų. Pavyzdžiui, norima sužinoti tėvų specialybę, jų finansinę padėtį ir netgi tai, ar jie tarpusavyje gerai sutaria, ar yra susituokę. Respondentų taip pat prašoma nurodyti, kiek dar žmonių gyvena namuose, kuriuose auginamas vaikas ir kokie auklėjimo metodai taikomi. Nemažą dalį klausimų užima informacija, susijusi su tuo, kaip ilgai ir kaip dažnai vaikas naudojasi internetu bei IT priemonėmis.
„Vakaro žinioms“ pasiteiravus, ar Švietimo ir mokslo ministerijoje yra žinančių apie tokias anketas, gavome atsakymą, kad ministerija tokių apklausų nevykdo ir apie jas nėra informuota. Dėl konkrečių apklausų mokyklose sprendžia jų administracija. Ministerija patikino, kad tėvams suteikus visą išsamią informaciją, šie anketą pildyti gali tik savanoriškai, o duomenys privalo būti renkami ir naudojami tik griežtai laikantis įstatymų.
„Vakaro žinioms“ pavyko išsiaiškinti, kad ši anketa tarptautinio tyrimo „Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo sąsajos su jų socialine emocine raida bei santykiai su tėvais Latvijoje, Lietuvoje ir Taivane.“ Šį projektą įgyvendina Vilniaus Universiteto filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkės, o finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projektui, kuris prasidėjo šiemet ir turėtų trukti trejus metus, skiriamas 45 tūkst. JAV dolerių finansavimas. Tačiau projekto vadovė prof. dr. Roma Jusienė „Vakaro žinioms“ sakė jau abejojanti, kad projektą įgyvendinti pavyks. Reikėjo apklausti apie 200 šeimų Lietuvoje, tačiau po anketos pasidalinimo socialiniuose tinkluose, mokyklos atsisako dalyvauti tyrime.
Projekto vadovė sako visiškai suprantanti kilusį tėvų išgąstį. „Labai atsiprašome tėvų, jeigu mūsų anketa sukėlė nesaugumo jausmą, kuris ir taip šiandien labai jaučiamas. Matome, kad tėvai įbauginti, bet esame visada pasiruošę atsakyti į jiems iškilusius klausimus. Pastebime tendenciją, kad išsigandę tėvai šiandien jau nesikreipia pagalbos net tada, kai jos vaikui reikia. Mums nuoširdžiai rūpi vaikai ir jų tėvai. Norime jiems padėti, o ne bausti ar trukdyti šeimos gyvenimui. Esame mokslininkai ir laikomės etikos, tikrai tarnyboms nepranešinėjame informacijos, kurią surenkame, - „Vakaro žinioms“ sakė projekto vadovė.
Paklausta, kaip siejasi anketoje, kurios tikslas sužinoti antrokų ir trečiokų naudojimosi internetu apimtis, su tėvų dalyvavimu vaiko ugdyme, santykiais su vaiku skirtingose kultūrose, tiek daug su technologijomis visai nesusijusių klausimų, R.Jusienė paaiškina, kad atsakymai į juos leidžia įvertinti tyrimo imtį. „Tai parodo, ar atliekant tyrimą nebuvo tendencingai apklaustos tam tikros socialinės grupės šeimos. Aptardami rezultatus, mes galime įvertinti, kokias turime problemas ir kokie yra jų rizikos veiksniai“, - teigė R.Jusienė.
Tarptautiniame projekte, kaip pasakoja mokslininkė, lyginama skirtinga kultūrinė patirtis, o Taivanas projekte dalyvauja kaip partneris valstybė, kurioje IT dar labiau pažengusios į priekį. Be to čia, kaip ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, nuo pradinių klasių vaikams dėstomas informacinis raštingumas. Tyrimas mokslininkams leistų parengti rekomendacijas tėvams ir specialistams, kaip pastebėti, kad vaikas tampa priklausomas nuo IT prietaisų.
Aktyvaus tėčio Audriaus MURAUSKO komentaras:
- Ar tėvai bijo, kad tarnyboms juos gali paskųsti mokytojas, gydytojas ar psichologas?
- Nereikia daryti atskirų tyrimų, kad pamatytum, jog baimė tarp tėvų tvyro. Pakanka pasikalbėti su aplinkiniais žmonėmis ar bendradarbiais. Išplėstos galios institucijoms, kuriose dirba atsitiktiniai žmonės. Tai prilygsta automatiniam ginklui paauglio rankose. Tokios sąvokos kaip „nepriežiūra“ gali būti traktuojamos įvairiai. Nepareigingais laikomi tėvai, pasirinkę namų mokymą savo vaikams.
Dabar galiojančio įstatymo saugotojai vis bando perduoti žinutę, neva tie, kurie kalba apie proporcingas bausmes, yra už vaikų mušimą. Nors tai visiška netiesa. Šie žmonės kaip tik yra už vaikų apsaugą. Atimant vaiką iš šeimos nubaudžiamas ne galimai suklydęs tėvas, o nubaudžiamas vaikas - jis netenka tėvų, ir tai yra labai didelis psichologinis smurtas, kurį skatina valstybė, kurį entuziastingai įgyvendina „vaikų atėmimo“ sistema. Taip įstatymas, sukurtas saugoti vaikus, verčia juos kentėti. Jeigu vaikas buvo mušamas, jis, žinoma, bus dėkingas, jeigu bus paimtas iš agresoriaus. Tačiau ir ankstesnės įstatymų redakcijos neleido naudoti smurto prieš bet kokį žmogų. Niekas neteisina tėvų, kurie netinkamai elgiasi su savo vaikais, tačiau turime galvoti apie proporcingumą.
- Dabar galiojanti įstatymo redakcija numato atsakomybę klystantiems tėvams, tačiau mainais nesuteikia pagalbos, kaip tų klaidų išvengti?
- Nežinau, ar čia dar iš sovietmečio liko, bet mes iki šiol galvojame, jog visi turi būti vienodi. Taip mes neleidžiame žmonėms klysti. Šiandien sistema sukūrė spąstus tėvams. Ne paslaptis, kad didžioji dalis tėvų stokoja tėvystės įgūdžių, nes tokioje santvarkoje mes užaugome. Butuose, praradę senelių šaknis ir išmintį. Švieskime tėvus, kaip bendrauti tarpusavyje šeimoje. Bet šiandien skirta daugybė programų, kaip mamas kuo greičiau sugrąžinti į darbo rinką, o visa švietimo sistema yra prievartinė. Atkreipkime dėmesį, kad meilė ugdoma meile, kantrybė ugdoma kantrybe, o smurtas ugdomas smurtu. Bet mes šiandien prisidengdami gražia idėja apsaugoti vaikus iš tiesų propaguojame institucinį smurtą. Kaip tuomet mes išauklėsime tėvą nesmurtauti, jeigu patys prieš jį smurtaujame? Geriausia, ko taip galime pasiekti - tik išmokyti jį nesmurtauti viešai.
Užuot padėję tam tėvui, įdarbiname visus sekliais, rašome anoniminius skundus. Ko pasiekėme? Kieme girdžiu, kaip tėvai vieni kitus gąsdina vaiko teisėmis. Sakau visiškai rimtai. Sukuriamas abejingumas. Kitą kartą pamatęs neteisybę, nerizikuosi, praeisi pro šalį. Juk pakanka paskambinti. Yra tarnybos, jos tegul dirba.
Už viso to stovi suinteresuoti asmenys. Sistemą gina organizacijos, gyvenančios iš projektinių pinigų. Man kyla klausimas, koks suinteresuotumas ginti sistemą yra Tolerantiško jaunimo asociacijos ir Lietuvos gėjų lygos? Kodėl šios organizacijos yra vienos iš pasirašiusiųjų dabartinio įstatymo rėmimo deklaraciją. Koks yra jų suinteresuotumas? Man peršasi įdomių atsakymų...
Kai pradedi matyti, kas už ko stovi ir kas ką gina, imi matyti visą situaciją. Siaurų interesų siekėjai nori sukelti baimių. Bet kuris tėvas , išdrįsęs prisipažinti, kad nesusivaldė ir pliaukštelėjo vaikui per kombinezoną, todėl ieško pagalbos, rizikuoja, kad jo tėvystės sugebėjimais bus suabejota, o jo vaikas bus paimtas. Viskas teisėta. Žmonės į Sibirą taip pat buvo vežami teisėtai. Surašomas dokumentas, kad esi valstybės priešas ir iškeliauji. Mūsų situacija tokia pati - viskas teisėta. Gyvendamas teisinėje valstybėje negali elgtis neteisėtai. Todėl vis daugiau žmonių, kurie liko Lietuvoje, šiandien vėl kalba apie emigraciją.
- Kai situacija liečia šeimą, daugelis pasirinks geriau apsaugoti šeimą ir išvažiuoti, nei kovoti teisinę kovą su sava valstybe, kurios baigties niekas negali prognozuoti?
- Šioje kovoje laimėtojų nėra. Net jei institucija pripažins klydusi, žala vaikui bus jau padaryta. Tai verčia susimąstyti, kas yra šie didieji smurtautojai. Juk dažniausiai smurtautojas yra tas, prieš kurį jau yra smurtavę kiti. Tai tam tikra grandinė. Atlikti tyrimai parodo, kaip yra paveikti vaikai, kurie buvo paimti iš šeimos. Tai užprogramuota bomba. Tuomet geriau ne ideali šeima, nei ideali valstybės globa. Ar nėra taip, kad suinteresuoti asmenys dabar žaidžia jausmais tų, kurie kadaisę buvo mušti savo tėvų ir dėl to jų nekenčia. O bausdami kitus, tarsi bando nubausti savo tėvus. Analogiškai suinteresuota grupė žaidžia LGBT bendruomenei priklausančių žmonių jausmais? Tad kyla klausimas kodėl tie patys asmenys ar organizacijos gina ir dabartinį Vaiko teisių įstatymą, ir homoseksualų teises, ir Stambulo konvenciją? Mes dar nežinome, kas yra viso to - šeimos silpninimo - režisieriai, bet man atrodo, kad jų ausys jau lenda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą