Algirdas Sysas: Prezidentės siūlomos pataisos žeidžia šeimas
„Jau sulaukiu žmonių priekaištų, kad nesirūpiname, nedidiname išmokų vaikams, augantiems šeimose. Tokios pataisos žeidžia šeimas“, – teigia Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas. Apie tai – diskusija su Prezidentės patarėja Giedre Kaminskaite-Salters, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadove Rasa Didžpetriene ir Seimo Pirmininko pavaduotoju A. Sysu.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 95 vaikų globos įstaigos. Praėjusių metų duomenimis, juose gyveno per 3,5 tūkstančio vaikų, 441 buvo globojamas šeimynose ir apie 5,5 tūkstančio gyveno globėjų šeimose. Ponia Kaminskaite, Jūs ir Prezidentė manote, kad pakėlus išmoką, skiriamą globėjams už globojamą vaiką nuo 150 iki 300 eurų per mėnesį, padėtis pasikeistų iš esmės ir vaikų, augančių valdiškuose globos namuose itin sumažėtų?
Tai yra tik vienas mažas žingsnis, kad vaikai galėtų augti šeimose. Priminsiu, kad Prezidentė jau yra pateikusi Civilinio kodekso pataisas, kuriomis įgyvendinamas principas, kad vaikas turi augti šeimoje, kad mažiausi vaikai negali būti laikinojoje globoje ilgiau negu tris mėnesius, o vyresni vaikai – iki 12 mėnesių. Dabar žengiamas dar vienas žingsnis turėtų padėti sukurti alternatyvą institucinei vaikų globai ir vienas elementų yra išmokų didinimas globėjams, nes dabar mokama 152 eurų suma nesikeičia jau 16 metų.
Pone Sysai, Jūs nebalsavote už šias Prezidentės teikiamas pataisas. Kodėl?
Labai norėčiau, kad matytume visus vaikus, kurie gyvena Lietuvoje. Po minėtų pataisų svarstymo Seime, išgirdau nemažai žmonių priekaištų, kodėl nesirūpiname vaikais, kurie gyvena šeimose.
Bet ar įmanoma vienu metu išspręsti visas problemas?
Tai, ką sako ir siūlo Prezidentė, yra žinoma jau seniai. Priminsiu, kad Prezidentė nevetavo įstatymo, kai konservatoriai mažino vadinamuosius vaikų pinigus.
Tačiau dabar kalbame apie kitus dalykus – apie globos namuose esančius vaikus, kurie galėtų augti globėjų šeimose, jei šiems bus padidintos išmokos. O Jūs tam nepritariate. Kodėl?
Turime rūpintis visais vaikais ir neskatinti to, kad dar daugiau vaikų gyventų ne savo, o kitose šeimose. Nes išmokos, kurias gauna globojamieji, yra daug didesnės negu kitiems vaikams. Pernai 180 tūkstančių asmenų gavo socialines pašalpas, 88 tūkstančiai vaikų gauna nemokamą maitinimą mokyklose. Akivaizdu, kad jų tėvų pajamos mažos.
Bet tuo pat metu valstybė išleidžia 830 eurų per mėnesį vieno vaiko išlaikymui globos namuose. Ar tai racionalu?
Žinoma, kad neracionalu. Labai retas vaikas vaikų namuose yra našlaitis, dauguma turi giminaičius, artimuosius.
Ponia Didžpetriene, ką Jūs manote apie pono Syso teiginius, kad reikia spręsti visų vaikų problemas?
Nesutinku su šiais teiginiais, mes turime nuo kažko pradėti. Nemanau, kad kitais vaikais nesirūpinama. Vaikų, gyvenančių globos namuose, skaičius yra visiškai nepriimtinas, mes pagal tą skaičių pirmaujame Europos Sąjungoje. Neabejoju, kad padidinus išmokas globėjams mes tikrai sulauksime atgarsio ir daugiau žmonių imsis globoti vaikus.
Lietuvoje švietimo sistema, nors ir kritikuojama, bet veikia, yra krepšelio sistema. Kodėl nesukūrus tokios sistemos ir vaikų globos srityje? Jeigu vaikas iš globos namų patenka pas globėjus, paskui jį eina ir pinigai – visi 830 eurų. Tai būtų ir pagrįsta, ir logiška. Ką manote?
G. Kaminskaitė-Salter: taip, šiuo metu mes skatiname tą globos formą, kuri vaikui mažiausiai priimtina. Vaikui geriausia šeimoje, bet mes mokame tik 152 eurus, o globos namuose, kur vaikas neturi asmeninio ryšio su darbuotojais, kur pasibaigus pamainai užrakinamos durys, yra atseikėjama net 830 eurų.
Pone Sysai, Jūsų manymu, tokia sistema yra gera?
Nesu tokios sistemos šalininkas ir nesakau, kad ji gera. Prezidentės siūlomoms pataisoms reikės 12 milijonų eurų. Ir kas gali garantuoti, kad atiduodamų globoti vaikų nebus dar daugiau? Nes jau dabar nemažai tėvų paliko vaikus močiutėms ir išvažiavo į užsienį.
R. Didžpetrienė: tikrai nesutinku su tokiais argumentais. Pati daug važinėju po globos namus, matau vaikus, kurie niekam nereikalingi. Padidinus išmokas, tikrai atsiras žmonių, kurie susimąstys ir ryšis globoti tuos vaikus. Jeigu mes tik svarstysime, kas bus jeigu bus, tikrai niekur nenueisime. Mes apie tai kalbame jau ne vienerius metus ir nieko nedarome.
Šis žingsnis daromas tam, kad ilgainiui valstybinių globos namų Lietuvoje nebeliktų?
G. Kamiskaitė-Salters: taip. Norėčiau atsakyti ponui Sysui dėl jo iškeltų abejonių. Jau dabar prasidėjo svarstymai spaudoje, kad neva prasidės spekuliacijos, dukra atiduos globoti savo vaiką močiutei ar tetai, kad tik gautų tą išmoką.
Bet juk visko gali būti?
Kiekviena sistema turi išimčių. Tačiau įstatymuose yra numatyta, kad vaiko globa yra nustatoma tik tam tikrais atvejais, tikrai nėra taip, kad mama ar tėvas gali ateiti, užrašyti vaiką kam nori ir toliau sau ramiai gyventi.
Pone Sysai, 12 milijonų eurų valstybei – lašas jūroje. Gal verta pabadyti? Gal normalios šeimos ims globoti vieną, du vaikus?
O ką aš turiu atsakyti šeimai, kurioje tėvai gauna minimalų atlyginimą arba vienas iš jų nedirba ir turi du vaikučius? Jų išlaidos tokios pačios. Tokiomis pataisomis mes žeidžiame šeimas, kurios bando išgyvent iš paskutiniųjų.
G. Kaminskaitė-Salters: nesutinku. Vaikų, gyvenančių globos namuose, problema egzistuoja dar nuo 1999 metų, kai mes pasirašėme Jungtinių Tautų konvenciją dėl vaikų teisių apsaugos. Jau tada galėjome šias problemas spręsti, bet nesprendėme. Kodėl? Todėl, kad visada kildavo klausimų – o kaip bus kitiems vaikams? Yra esminiai skirtumai tarp vaiko augančio šeimoje ir vaiko, neturinčio šeimos. Jo niekas neužstos, jam niekas neatstovaus ir jo balso neišgirs. Taigi ir pradedam nuo jų.
A. Sysas: jūs žeidžiate ir tuos žmones, kurie dirba globos sistemoje ir rūpinasi tais 4 tūkstančiais vaikų, kurių niekas nenori įsivaikinti ir globoti.
R. Didžpetrienė: mes kalbame ir apie 10 tūkstančių šeimų, kurioms reikia ypatingos pagalbos, jose daug visko – ir alkoholio, ir smurto prieš vaikus. Tikrai nenuvertinu socialinių darbuotojų, kurie kiekvieną dieną dirba su šeimomis, kad vaikas liktų šeimoje. Turime gražių pavyzdžių ir globos namuose. Pavyzdžiui, Ukmergės globos namai nuo praėjusių matų rugpjūčio reorganizavosi į šeimynas, kurios gyvena atskiruose namukuose.
Ar Jūs darėte tyrimus, apklausas, ką pakeistų šios pataisos ir papildomi 12 milijonų eurų?
G. Kaminskaitė-Salters: vaikų globos namams šiuo metu yra skiriama 45 milijonai eurų, į šią sumą neįskaičiuota europinė parama pastatams restauruoti ir panašiai.
R. Didžpetrienė: vienam kūdikiui globos namuose yra skiriama 1000 eurų per mėnesį. Mūsų organizacija jau penktus metus 15 savivaldybių vykdo projektą ir tiria paslaugas biologinei šeimai. Ir tyrimas parodė, kad stiprinant bendruomenę tiek finansiškai, tiek psichologiškai yra pritraukiami ir kiti vaikai. Tada nebelieka tos baisios socialinės atskirties.
1000 eurų kūdikiui per mėnesį tai labai daug. Akivaizdu, kad išsirikuotų padorių, inteligentiškų šeimų eilė, imtų tuos vaikus ir augintų. Pone Sysai, Jūs taip nemanote?
Noriu priminti, kad buvo priimamas ir šeimynų įstatymas. Tuomet taip pat buvo puoselėjamos didelės viltys, kad šeimynos kursis, nes joms bus mokama daugiau negu kitiems vaikams.
Tačiau dabar šeimynose auga beveik 450 vaikų, tai taip pat neblogai?
Buvo manoma, kad šeimynose augs tūkstančiai vaikų iš globos namų. Sistema, kurią dabar siūlo Prezidentė, suveiks tik po kelerių metų ir dar neaišku kaip.
Jeigu globėjams būtų skirta dar daugiau pinigų, ji turbūt suveiktų kur kas greičiau?
R. Didžpetrienė: pasikartosiu – tai yra tik sudedamoji dalis. Mes visi kartu turime veikti, viena Prezidentė nieko nepadarys. Tai mūsų visų atsakomybė.
G. Kaminskaitė-Salters: viena pataisų, kurą siūlo Prezidentė, liečia ir šeimynas. Siūloma padidinti atlyginimą tėvams, kurie turi šeimynas. Joms reikia padėti, tada jos sparčiau kursis.
Rašyti komentarą