Andrius Mamontovas turi brolį dvynį?.

Po gana ilgo laiko tarpo uostamiestyje pagaliau koncertuos Andrius Mamontovas. Nuo Lietuvos geriausių dainų topų viršūnių "nenulipantis" dainininkas spalio 11 d. gros klube "Dada". Šios kultinės asmenybės fanams išduodame: Andrių vaikytis galite mėgstamiausiose jo vietose Klaipėdoje - senamiestyje arba ant Smiltynės molo. "Jaunimo lygos" reporteriui pavyko prasmukti į Vilniaus gamyklos patalpose užslaptintą dainininko studiją, rudeniop virtusią kone antraisiais namais: muzikantas šiuo metu kuria dainas naujajam savo albumui. Ant garsą izoliuojančia medžiaga apmuštų durų kabėjo ironiškas užrašas rusų kalba: "Remont".
Pačioje studijoje, kaip ne keista,- nei krūvos įvairiausių instrumentų, nei chaotiškai išmėtytų popieriaus lapų su tekstais: apie kūrybinį procesą liudijo tik keletas sintezatorių, na, ir kompiuteris ant stalo.
Muzikantas draugiškai pasisveikino ir pasiūlė arbatos. Siurbčiodamas gėrimą, Andrius parodė į didoką rusvą kilimą ant žemės: paaiškino, jog čia - Braino Adamso kilimas. O, ana ten, tas raudonas - buvęs paradinis "Foje" kilimas.
"Jaunimo lyga" dainininkui uždavė keletą klausimų:

- Andriau, koks bus Jūsų koncertas Klaipėdoje?

Kadangi šiuo metu neturiu pilno muzikantų sąstato, klube "Dada" koncertuosime trise: aš grosiu gitara, buvęs "Foje" klavišininkas Arnoldas Lukošius - akordeonu, o smuiką virkdys iširusios "Airijos" muzikantas Eimantas Levickas. Tai bus tiesiog šėlsmas, improvizacija. Daugiausiai dainų skambės iš naujausio albumo "O, meile!".

- Kur Jums labiau patinka koncertuoti: mažesnėse patalpose (pvz., klube) ar didelėse scenose (pvz., estradoje)?

Paskutiniu metu smagiau groti mažuose klubuose - ten jaučiu artimesnį kontaktą su publika, žmonės labiau atsipalaidavę, gali pasikalbėti su žiūrovais ar net išgirsti jų replikas. O "Foje" laikais muzikavimas buvo labiau gaivališkas, jis tiko didelėms auditorijoms. Dabar norisi subtilesnių dalykų, nuotaikų kaitos.

- Kaip vertinate Ryčio Cicino "fenomeną" lietuviškoje popkultūroje?

"Fenomeną"? Na, taip, žmonės kalba, kad jis yra didžiausius honorarus Lietuvoje gaunantis atlikėjas. Natūralu, juk popmuzikoje kokia yra paklausa, tokia ir pasiūla. Bet aš jo nevertinu nei teigiamai, nei neigiamai: jis tiesiog yra, ir tiek. Blogai yra tai, kad kitokių atlikėjų maža.

- Ar, Jūsų nuomone, Lietuvoje yra pakankamai gerai apsaugotos muzikantų autorinės teisės?

Manau, kad ribotai. Tiesa, šiuo metu "piratavimas" yra kiek aprimęs, mat sumažėjo originalių albumų kainos. Seniau "piratai" parduodavo kone daug daugiau nei patys muzikantai.

- Kokią didžiausią nesąmonę apie save teko girdėti?

Iš esmės, viskas - nesąmonės. (Juokiasi) Rimčiau kalbant, na, visų pirma tai, kad esu neva "pasikėlęs", su niekuo nekalbu. A, tiesa, dar girdėjau, kad turiu brolį dvynį.
Pamenu, kažkuris laikraštis buvo sukūręs istoriją apie mano dvynį, padarė fiktyvią "mūsų abiejų" nuotrauką. Po vieno koncerto prie manęs priėjo garbaus amžiaus vyriškis ir paskelbė: "Aš viską apie tave žinau! Tu turi brolį dvynį, kuris viską už tave kuria, o tu jo šlovę prisiimi!".
Juokingiausia buvo, kuomet apsilankiau vienoje iš vaizdo juostomis prekiaujančių Vilniaus parduotuvių, į kurią kartas nuo karto užsuku. Pardavėjas man sako: "Žinote, bet Jūs labai į savo brolį panašus esate. Jūsų brolis kartais pas mus užeina. Kiek žinau, Jūs taip pat "prie muzikos". Na, aš atsakiau, kad į savo brolį Justą visiškai nesu panašus, bet pardavėjas tvirtino savo.
Susidomėjęs paklausiau Justo, ar šis lankosi toje parduotuvėje. Paaiškėjo, kad ne. Ir tik vėliau sužinojau, kad pardavėjas mane patį palaikė dviem skirtingais žmonėmis.

- Ar ilgai kuriate dainas?

Tarkim, "Saulės miesto" žodžius aš parašiau per keliasdešimt minučių, muzika buvo sukurta dar 1985 metais, o albume "Pabėgimas" atsirado tik 1995 metais. "Laužo šviesos" tekstą rašiau keletą dienų. Kone ilgiausiai kūriau "Geležinę širdį": per visą albumo "Šiaurės naktis. Pusė penkių" kūrimo laikotarpį paraleliai rašiau būtent vieną šią dainą. Naują eilutę surasdavau tik kas keletą savaičių.
Jei sunkiai pavyksta rasti tinkamus žodžius, paprastai atidedu kūrinį ir laukiu, kol rasiu tai, ko noriu. Taip savo eilės sulauks ir dainos, kurias įtrauksiu į naujausią albumą "Tamsus vanduo" (pavadinimas gali keistis).

- Koks paros laikas šiuo metu yra Jūsų kūrybos etape?

Hm, manau, jog amžinai rytas. Aš vis dar esu jaunas ir perspektyvus atlikėjas!

- Kokios muzikos klausėtės, tarnaudamas sovietinėje armijoje?

Žinoma, kad rusiškos... Aš tarnavau Kaliningrado srityje, Gusevo mieste. Smagiausia buvo savaitgaliais groti taip vadinamuose šokiuose. Priklausiau kareivių orkestrui, tokiai estradinės muzikos grupei, kurioje mušiau būgnus ir tuo pačiu metu dainavau. Atlikdavome rusiškos estrados populiariausias dainas.
Pamenu vieną anekdotinį atvejį armijoje, kai atvežė šimtą naujokų iš Lietuvos. Tą dieną jie davė priesaiką, na, o mūsų orkestras, žinoma, turėjo ta proga koncertuoti.
Koncerto metu lietuvaičiai netikėtai ėmė skanduoti: "Laužo šviesa!". Patekau į beviltišką situaciją, mat ši daina jau buvo pakankamai gerai žinoma Lietuvoje, jaunieji kareiviai mane pažino: įsivaizduojat, groju visokius rusiškus "Lavandos" stiliaus gabalus Rusijoje, o čia krūva lietuvių man rėkia "Laužo šviesa", kai tuo tarpu mūsų orkestras šios dainos nė nerepetavo ir neketino įtraukti į programą. Iš apmaudo vos nesugraužiau būgnininko lazdelių.
Beje, 1988 metais tarnaudamas sovietinėje armijoje parašiau ir dainą "Pabėgimas", ji nebuvo specialiai kurta to paties pavadinimo albumui.

- Kokios knygos Jus lydėjo paauglystėje?

Iš lietuviškų labiausiai tuo metu patiko Algimanto Zurbos "Integralas". Buvau įnikęs ir į Žeremio Selindžerio "Rugiuose prie bedugnės", patiko Žiulio Verno knygos. Žodžiu, paauglystėje "buvau paleidęs seilę" dėl romantinės literatūros.

- Su kokiu paukščiu save galėtumėte sulyginti?

Na, kartais aš - gulbė, bet ir vanagu būnu, ir žvirbliu delne ar ereliu danguje... Nors, banaliai tariant, esu pelėda - mėgstu naktinį gyvenimą.

- Papasakokite savo mėgstamiausią anekdotą.

Filipas Kirkorovas yra Rusijos estrados Robinas Hudas: jis vagia dainas iš turtingųjų ir dalina jas vargšams.

Ačiū už pokalbį ir arbatą, sėkmės.