Klausiame, ką apie Klaipėdos ir Kauno pranašumus ir trūkumus galvoja žmonės, kurie pastaraisiais metais migravo tarp šių miestų.
Kaune - daugiau vyksmo
Dizainerė ir teatralė Inga Šviesaitė, baigusi lietuvių filologijos ir režisūros bei teatrologijos studijas Klaipėdoje, kurį laiką gyveno uostamiestyje, čia turėjo darbą, pradėjo kurti savo autorinių drabužių liniją "MANO". Jauną menininkę, skirdama stipendiją, paskatino ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tačiau sėkmingai startavusi kūrėja prieš pusantrų metų emigravo į Kauną. Kaune ji toliau tęsia savo kūrybinę veiklą bei dėsto teatre "Renkuosi mokyti" Jonavoje.
"Klaipėdoje gyvenau beveik 11 metų - viskas buvo taip pažįstama, kad nebejaučiau atradimo džiaugsmo, Klaipėda man tapo per daug patogi. Norėjau išeiti iš savo komforto zonos, atsidurti vietoje, kurioje nieko nežinau ir nieko nepažįstu, mesti sau iššūkį", - sako I. Šviesaitė.
Atsigręždama į praeitį pašnekovė pažymi, kad sąlygos jaunam žmogui kurti yra tiek Klaipėdoje, tiek Kaune. "Jų yra visur - net Tirkšliuose. Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Tiesa, Klaipėdoje įsitvirtinti, mano manymu, kur kas lengviau - mažesnėje bendruomenėje paprasčiau surasti kontaktą, tačiau kyla grėsmė stagnuoti. Klaipėdoje visi visus pažįsta, žino, ko tikėtis, kur kreiptis, jei reikia pagalbos ar paslaugos, tvarkyti "reikalus" čia paprasčiau. Ar tai gerai? Nežinau. Vieniems reikalingas saugumo jausmas, kitiems atvirkščiai - reikia naujų atradimų, kitokių kampų", - kalba I. Šviesaitė.
IŠTUŠTĖJIMAS. Klaipėdoje akis pašnekovėms labiausiai bado tuščios gatvės ir neišnaudotos miesto galimybės. Virginijos SAMULIONYTĖS nuotr.
Pašnekovė teigia, kad Kaunas - labai dinamiškas miestas, kuriame daug judėjimo, kultūrinių renginių, vyksmo. "Čia daug jaunatviškos energijos - jaunimo tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių. Studijas Klaipėdoje dažnai pasirenka jaunuoliai iš mažesnių Lietuvos miestų, o studentų iš užsienio - kur kas mažiau. Žaviuosi Kauno tarpukario architektūra - ji miesto veidas. Tiesa, Klaipėda man irgi turi savo veidą - dvelkiantį jūra ir melancholija. Kaunas - labai lietuviškas miestas, Klaipėdoje ryškus vokiečių palikimas. Beveik kasdien važinėju dviračiu ir galiu pasakyti, kad Klaipėda yra tikrai dviratininkams draugiškesnis miestas nei Kaunas. Tačiau pati Kauno vieta - daug patogesnė. Tiek Klaipėdą, tiek Vilnių pasiekti kur kas paprasčiau, o ir Kauno oro uostas prideda savų pliusų. Dabar su džiaugsmu atrandu Kauną, todėl labai objektyviai lyginti šiuos du miestus man yra sunku. Kiekvienas jų turi savo veidą - tiems, kam reikia mažesnės bendruomenės, saugumo ir jūros ošimo, mielesnė Klaipėda, o norintieji dinamikos, laisvės ir atradimų - juos atras Kaune", - samprotavo dizainerė.
Nedrįsta sirgti už "Žalgirį"
Finansininkė Kristina Rinkevičienė prieš daugiau kaip metus iš Kauno atvyko gyventi į Klaipėdą. Į uostamiestį moterį paviliojo meilė, tačiau ir kitos gyvenimo sferos Klaipėdoje greitai stojosi į savo vietas. Pašnekovė teigia, jog visur nesunkiai prisitaiko. "Gimiau ir iki 18 metų gyvenau Jurbarke, po to 18 metų gyvenau Kaune, dabar - Klaipėdoje. Visur man gerai, nes didžioji gyvenimo dalis prabėga uždarame rate darbas-namai", - prisipažįsta Kristina.
Jūratė KUKENIENĖ
"Kaune moterys - labai verslios ir pačios uždirba pinigus. Klaipėdoje gi labai daug moterų yra vyrų išlaikytinės."
Moteris sakė, jog jos niekada nežeidė garsi frazė, jog "Kaunas - tik benzino kolonėlė tarp Vilniaus ir Klaipėdos". "Nesu tiek susireikšminusi, kad priimčiau tai asmeniškai, tačiau nesutinku su šia nuomone. Tik atvykusi į Klaipėdą pajutau, jog uostamiestis - mažesnis miestas už Kauną. Štai buitinė detalė. Nuėjusi į "Senukus" neradau kažkokio reikalingo daikto, tad pirmiausia pagalvojau, kur kiti "Senukai", nes Kaune yra kelios parduotuvės, o Klaipėdoje - tik viena. Bet tai - niekai. Užtat Klaipėdoje yra jūra. Tai - didžiausias Klaipėdos pranašumas. Sako, kad klaipėdiečiai prie jūros nevažiuoja. Aš važiuoju, vadinasi, dar ne klaipėdietė", - nusijuokia pašnekovė.
Kaune moteris laisvalaikį leisdavo Ąžuolyno parke. Ąžuolyno parkas - labai gera vieta šeimoms, mažiems vaikams. Ilgiuosi jo, Klaipėdoje dar neatradau alternatyvos. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie kultūrinį gyvenimą, renginius. Nedrįsčiau sakyti, kad Klaipėdoje kultūrinis gyvenimas mažiau aktyvus nei Kaune, nes čia dar daug ko nežinau, neatradau savų vietų. Kauniečius labai vienijo krepšinio rungtynių stebėjimas "Žalgirio" arenoje. Aš jų taip pat nepraleisdavau - buvau "Žalgirio" sirgalė. Klaipėdoje jau nedrįstu garsiai sirgti už "Žalgirį", juolab, kad sūnus pradėjo lankyti krepšinį čia. Kas žino, gal ateityje teks palaikyti "Neptūną", - kalbėjo K. Rinkevičienė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad Klaipėdoje gana greitai pavyko įsidarbinti prekybos įmonėje, tačiau pažymi, jog uždirba mažiau nei Kaune. "Darbo ieškojau buhalterijos, finansų ir apskaitos srityje. Siūlomi atlyginimai Klaipėdoje mažesni nei Kaune. Kaune teko dirbti dviejose įmonėse: lietuviškoje ir užsienio. Abiejose atlygis buvo didesnis. Klaipėdoje galbūt tik uosto įmonėse darbuotojai uždirba daugiau", - kalbėjo Kristina.
Pašnekovė pati vairuoja automobilį, tad apie viešąjį transportą nuomonės neturėjo, o kamščiai, anot K. Rinkevičienės, Klaipėdoje ir Kaune panašūs. Abiejuose miestuose pašnekovę žavi senamiesčiai. "Jie skirtingi, tačiau abu labai gražūs. Tiesa, Kauno senamiestyje, ypač Laisvės alėjoje, žmonių daugiau. Manau, kad taip yra todėl, kad Kaune visai šalia Laisvės alėjos yra "Akropolis" ir žmonės iš prekybos centro eina į senamiestį, o klaipėdiečiai, kai jau nuvažiuoja į Akropolį - tai jame ir pasilieka, senamiestis lieka nuošalėje.
Pasigenda dvasingumo
Aromaterapijos instituto įkūrėja kaunietė Jūratė Kukenienė prieš porą metų atidarė šio instituto filialą Klaipėdoje. Tuo metu, pasak pašnekovės, uostamiestyje buvo laisva niša ir niekas neorganizavo aromaterapijos paskaitų, kremų, kvepalų gamybos užsiėmimų. J. Kukenienės manymu, verslas Klaipėdoje turi savo specifiką, prie kurios ji dar neprisitaikė.
"Verslas Klaipėdoje sekasi tikrai prasčiau nei Kaune. Tą tikriausiai daugelis pasakytų. Pagrindinė priežastis - mažesnė perkamoji klaipėdiečių galia. Taip pat ir klaipėdiečių mentalitetas kitoks. Aromaterapija yra su dvasingumu, meile gamtai ir sveika gyvensena susijusi sritis. Kaunietėms ar vilnietėms tai savaime suprantami dalykai. Pajūryje taip pat yra dvasingų moterų, tačiau jų daug mažiau nei Kaune ar Vilniuje. Klaipėdietės nori būti visada gražios, seksualios, ryškiai pasidažiusios, jaučiasi slaviškumo įtaka", - pažymi J. Kukenienė.
Per dvejus veiklos Klaipėdoje metus J. Kukenienė padarė išvadą, jog tai, kas tinka Kaune, nelabai tinka Klaipėdoje. "Bandysime derintis prie esamo mentaliteto - organizuoti prabangos seminarus, susijusius su kvepalais, grožiu", - sakė Aromaterapijos instituto vadovė.
Inga ŠVIESAITĖ
"Žmonės Kaune - šiek tiek kitokie nei uostamiestyje: atviresni, laisvesni, kūrybiškesni."
Anot pašnekovės, Klaipėdoje klesti kiti verslo segmentai. "Pavyzdžiui, grožio paslaugų industrija. Klaipėdoje yra tikrai puikių grožio salonų, kokių neturi Kaunas. Taip pat Klaipėdoje gerų restoranų daugiau nei Kaune, vadinasi, Klaipėdoje yra žmonių, kurie labai gerai uždirba ir gali leisti sau brangiai ir kokybiškai maitintis. Taip pat į akį krenta brangių niekučių parduotuvės, antikvarai, gražių namų apyvokos parduotuvės. Klaipėda - labai gražus miestas ir turi jūrą. Vien dėl to ji galėtų būti nepralenkiamas traukos centras, nes jūros neturi nei Kaunas, nei Vilnius. Tačiau uostamiestis vakarais apmiręs... Gal kaltinkim emigraciją, jaunimas išvykęs ir niekam nieko nereikia..." - stebėjosi kaunietė.
Kaune - aukštesnė kultūra
Daug metų Klaipėdoje veikė "Parko" galerija, tačiau jos neliko. Jolanta Gutauskienė, "Parko" galerijos savininkė, prieš ketverius metus grįžo į gimtąjį Kauną ir perkėlė ten "Parko" galeriją. "Iš pradžių dar bandžiau važinėti į Klaipėdą ir išlaikyti "Parko" galeriją uostamiestyje, paskui supratau, kad nenoriu nuolat važinėti, perdaviau kitai moteriai. Galiausiai "Parko" galerijos Klaipėdoje neliko", - sakė savininkė.
Kaune "Parko" galerija gyvuoja jau ketvirtus metus ir jos įkūrėja džiaugiasi sėkme. "Per tuos metus susidomėjimas menu ir mano kūrinių pirkimas galerijoje augo. Galbūt tą lėmė ir vietos pačiame Kaune keitimas - dabar galerija veikia pačiame centre, prie Kauno rotušės, taigi yra galerijų gatvėje", - pasigyrė J. Gutauskienė.
Kaune gimusi ir užaugusi moteris teigia, jog 25-erius metus gyvendama uostamiestyje visada jautėsi kaunietė, nes Kaune ji gimė, užaugo, ten pasiliko jos šeima, draugai.
"Skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos - labai didelis. Pirmiausia todėl, kad Kaunas yra didesnis nei Klaipėda ir tai labai jaučiasi, ypač dabar. Klaipėda akivaizdžiai ištuštėjusi, gal tai sutapimas, bet kiek atvažiuoju į Klaipėdą - matau tuščias gatves, be žmonių. Kauną, žinoma, taip pat palietė emigracija, tačiau žmonių trūkumo čia nejaučiu. Labai jaučiasi, kad tai studentų miestas, studentų čia labai daug ir tai ypač pasimato rugsėjį", - pasakojo J. Gutauskienė.
Pašnekovė pažymi, kad Kaunas jai niekada neatrodė stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. "Kaunas - didelis, gražus, gilias tradicijas turintis miestas. Daugelio žmonių čia gyvena jau trečia karta, savo tradicijas turi Žaliakalnis, Šančiai. Vakar buvau labai įdomioje Kiemo galerijoje, kurią savo namo kieme įkūrė daug metų tame pačiame senamiesčio name gyvenantis žmogus. Tai - tradicijos pavyzdys", - kalbėjo kaunietė.
Kultūriniame gyvenime aktyviai dalyvaujančios meno galerijos savininkės nuomone, Kaune kultūrinis gyvenimas yra aktyvesnis ir įvairesnis. "Manau, kad tai mentaliteto skirtumai. Kauno filharmonijoje ir paprastą dieną būna pilna žmonių, ir koncerto metu tarp dalių niekas neploja. Klaipėdos koncertų salėje dažnai būdavo gėda, kai aukščiausio lygio atlikėjų koncertuose būdavo tuščios ištisos eilės", - mestelėjo akmenuką į uostamiesčio daržą J. Gutauskienė.
Jolanta GUTAUSKIENĖ
"Kiekvieną rytą maudydavausi jūroje. Mindavau į pajūrį su dviračiu. Tų miško takų ir jūros labai ilgiuosi, ir nuostabių žmonių, kurie mane supo Klaipėdoje"
Jūra, anot pašnekovės, yra pats didžiausias Klaipėdos pranašumas. "Kiekvieną rytą maudydavausi jūroje. Mindavau į pajūrį su dviračiu. Tų miško takų ir jūros labai ilgiuosi, ir nuostabių žmonių, kurie mane supo Klaipėdoje, su kuriais tiek metų bendravome, draugavome. Važiuoju ir dabar pas klaipėdiečius, nes pasiilgstu jų. Manau, kad santykiai yra svarbiausia gyvenime", - reziumavo J. Gutauskienė.
"Miesto valdžia užprogramuota kalbėti apie miesto sėkmę"
Doc. dr. Liutauras KRANIAUSKAS, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktorius
"Miesto patrauklumą ir jo vardą - geresnį ar blogesnį - lemia jame gyvenantys žmonės, kurie savo kasdieniais darbais ir sukuria savo gyvenamąją aplinką. Tai yra ilgalaikių kompleksiškų procesų rezultatas, kurių kartais net negali valdyti ar jų suvokti. Svarbus ir miesto gyventojų skaičius, ir jų tankumas, ir miesto istorija, ir globalūs ekonominiai procesai, ir skirtingų kartų santykiai, ir miesto geografija, ir dar daug kitų dalykų. Sakyti, kad miesto klestėjimas yra vieno asmens ar jo komandos nuopelnas, jų įžvalgių strategijų, politinės diplomatijos ar biurokratinio landumo rezultatas, būtų visiškas absurdas ir tą supranta visi.
Dažniausiai apie miesto patrauklumą ar jo sėkmę kalbama ne miestiečiams, o potencialiems turtingiems gyventojams ir investuotojams. Būtent juos miesto valdžios žmonės siekia sugundyti gražiais ideologiniais šūkiais "Čia gera gyventi, kurti ir dirbti! Atvažiuokite! Investuokite! Gimdykite!" (Vis laukiu šios sekos pratęsimo - "Čia gera numirti!", bet vargu ar kas nors išdrįs taip pasakyti). Būtent jie reikalingi miesto ekonomikai, o ne socialinės atskirties grupės ar senjorai. O įspūdžio sustiprinimui pasitarnauja kelių miestų sugretinimas. Daugelis klaipėdiečių tikriausiai dar pamena Klaipėdos valdžios ambiciją, išsakytą prieš du dešimtmečius, "Išdrįsk gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske!"
Miesto valdžia užprogramuota kalbėti apie miesto sėkmę ir ambicijas būti pirmesniu nei kas nors kitas. Apie nesėkmes ir problemas kalba žiniasklaida ir pavydūs kaimynai. Todėl visada miesto šlovės istorijas ir gero gyvenimo ambicijas išgirsime iš miesto merų ir jų komandų, kurios šiomis kalbomis siekia pagrįsti savo būvimą valdžioje ir pateisinti jiems deleguotą rūpestį miestiečių gerove. Kita vertus, simbolinė mero figūra leidžia aiškiau sudaiktinti ir personalizuoti valdžią, kalbėti apie labai sudėtingus politinius procesus supaprastinta kalba ir metaforomis. Paprasčiau yra ištarti "Matijošaičio Kaunas" ar "Zuoko Vilnius", nei vardinti visus esančius valdžios struktūrose. Tai nereiškia, kad viena ar kita ryški asmenybė tampa miesto viešpačiu, demiurgu ar išganytoju ir jam suteikiamas sakralinis statusas. Šie išsireiškimai pirmiausiai į du talpius žodžius sutalpina gana kompleksišką mūsų suvokimą apie valdžią, miesto politiką, sudėtingus urbanistinius ir socialinius procesus, mūsų santykį su savo gyvenamąja aplinka.
Jeigu kas nors paklaustų, kur aš norėčiau gyventi, atsakyčiau, kad tikrai nenoriu gyventi nei "Šimašiaus Vilniuje", nei "Matijošaičio Kaune", nei "Giulijani Niujorke". Man geriau gyventi bevardėje Klaipėdoje, nes, kaip minėjau, ją ir jos istoriją kuria čia gyvenantys miestiečiai."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą