Skirti ar neskirti 2,5 proc. BVP gynybai? Tokių diskusijų pastaruoju metu vėl kilo ir čia ietis surėmė skirtingas pozicijas užimantys politikai ir specialistai. Vieni tvirtina, esą visiškai pakaks to, kad pasieksime 2 proc. ribą, kurią ir esame pažadėję skirti kaip NATO nariai, kiti teigia, kad Rusijai alsuojant karo ritmu reikėtų nesustoti ties susitarimu ir ginkluotei skirti dar daugiau. „Vakaro žinios“ kalbino skirtingas pozicijas užimančius politikus ir bandė išsiaiškinti, ar tikrai teisingai skirstome taip sunkiai renkamą biudžetą.
Trūksta
Arvydas ANUŠAUSKAS, Seimo narys, istorikas:
- Šiuo metu dar nepasiekėme įsipareigojimo NATO skirti 2 proc. BVP gynybai, tačiau jau pradėtos diskusijos iki 2020 m. pasiekti ir 2,5 proc. Kodėl neužtenka tik susitarimo įgyvendinimo?
- 2 proc. BVP yra ta riba, kurią mes jau turėjome pasiekti senokai, tačiau dėl įvairių priežasčių mes jos nesiekėme. Jeigu mes nesirūpiname savo gynyba, siekdami savo atgrasymo priemonių stiprinimo, kaip mes galime apeliuoti į savo sąjungininkus, kad jie skirtų didesnius resursus mums ir čia esančioms atgrasymo priemonėms. Kaip mes galime kitų NATO šalių politikus įtikinti? Manau, kad turime parodyti ir savo galimybes, kad mes turime ir galime finansuoti savo krašto apsaugą patys, nelaukdami malonės iš kitų valstybių, nes gynybos pagrindas pirmiausia yra ne tik NATO šalių solidarumas, bet ir mūsų pačių galimybės gintis. Kita vertus, kalba apie pinigus būna labai abstrakti.
Be to, kariuomenės pagrindas - žmonės. Niekas nenorėtų tiems jaunuoliams sudaryti tokių sąlygų, kad neužtektų tinkamų neperšaunamų liemenių ar reikalingos apsisaugojimo technikos. Tiems žmonėms, kurie pasiryžta ginti mūsų valstybę, mes turime sudaryti tokias sąlygas, kad jie jaustųsi aprūpinti, turintys patikimą ginkluotę ir, esant reikalui, galintys panaudoti tą ginkluotę bei apginti valstybę ir joje esančius piliečius be išimties, nepaisant jų pažiūrų į krašto apsaugą.
- Kuo konkrečiai apsirūpintume skirdami papildomus 0,5 proc. BVP gynybai?
- Žinoma, vienu metu tų pinigų paimti neįmanoma. Jeigu per 3-4 metus bus pasiekta tokia riba, per šį laiką būtų galima tikrai nemažai ką padaryti. Juolab kad jau dabar daugiau kaip trečdalis krašto apsaugos biudžeto skiriama kariuomenei stiprinti ir perginkluoti. Šiuo metu Lietuvoje kuriama antra brigada, kuri, mano manymu, labai sustiprintų mūsų saugumą. Tad reikia kalbėti apie jos apginklavimą, adekvatų toms pajėgoms, kurios yra Karaliaučiaus srityje. O ten yra puolamosios pajėgos, tad mes turime stiprinti savo gynybos pajėgas.
- Pedagogai skundžiasi, kad priversti mokyti iš pasenusių vadovėlių, girdime, jog neužtenka pinigų švietimui ar kultūrai, tai kodėl krašto apsaugai norime didinti finansavimą?
- Visiškai nesutinku, kad nėra pinigų švietimui ar sveikatos apsaugai. Ten skiriami pinigai dar didesni. Suprantu, kad žmonės nesidomi biudžeto sandara, bet būtent trys ketvirtadaliai biudžeto skiriami sveikatos apsaugai, kultūrai, švietimui, socialinei apsaugai. Šioms sritims pinigai skiriami. Žinoma, visoms sritims vienodai skirti pinigų neužtenka, bet valstybė yra to pinigų skyrimo garantas. Jeigu nebus valstybės, jei jos neginsime, paklauskime savęs, kas tuos pinigus skirs. Ar koks nors okupantas? Žinome, kiek buvo nusavinta Lietuvos turto 1940 m. ir kaip nukentėjo valstybės neginami žmonės materialiai. Manau, paklausus žmonių, niekas nenorėtų vėl atsidurti tokioje situacijoje. Todėl gynybai pinigai turi būti skiriami, o jie nesudaro didžiosios biudžeto dalies.
- Nesprendžiama emigracijos problema gali sudėti taškus - ne tik nebus kam ginti, bet ir neliks ko ginti...
- Kaip istorikas galiu pasakyti, kad buvo tokie laikai, kai Lietuvoje gyveno pusė milijono žmonių ir ji buvo ginama ne mažiau atkakliai tuometinėmis priemonėmis prieš 600 ar 700 metų nei dabar. Valstybė ginama nepaisant to, kiek joje yra gyventojų. Nes valstybė, valstybingumas ir nepriklausomybė žmonėms nėra tuščios sąvokos, ir jie į tai žiūri labai atsakingai. O tiems, kuriems tai atrodo tuščia ir nereikalinga, nes valstybė nepatenkino jų materialinių lūkesčių... Tokių žmonių visuomet yra. Ir ne tik Lietuvoje. Kita vertus, kitos valstybės nekelia klausimo, ar žmonėms, kurie išvyksta iš Italijos ar Ispanijos, ta šalis tampa nebereikalinga, nes joje sudėtinga ekonominė situacija ar sumažintos pensijos.
- Kasdien viešojoje erdvėje girdint gąsdinimus dėl kaistančios geopolitinės padėties ir neva Rusijos agresijos, žmonės tarsi ruošiami karui. Bet gal mes tik patys save gąsdiname, todėl ir jaučiamės nesaugiai?
- Rusija dabar, kaip ir sovietų laikais, bando labiau slėpti savo karinį pasirengimą ir jo nedeklaruoti. Kartais žmonėms, neinformuotiems apie Rusijos pasirengimą ir jo keliamas grėsmes, tokie politikai, kaip aš ar kiti gynybos temomis kalbantys mano kolegos, gali atrodyti kaip paranojikai - tie, kurie tuščiai gąsdina. Tačiau čia reikia kalbėti ne apie gąsdinimus ar tuščias baimes, tiesiog mes į realius iššūkius, kuriuos kelia Rusija, turime reaguoti adekvačiai.
Užtenka
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys, ekonomistas:
- Jei 2 proc. PVB krašto apsaugai per mažai, skyrus papildomą 0,5 proc. jau tikrai Lietuvoje gyventi bus saugiau?
- Tikrai nereikia jokių 2,5 proc. BVP. Aplink vien gąsdinimai: vienus rusai puola, kiti NATO bijo, treti Jungtinėse Tautose skundžiasi, kad mus jau sprogdina. Pirmiausia mokėkime tinkamai panaudoti tuos 2 proc., kuriuos skiriame dabar. Tai nereiškia, kad reikia pristatyti angarų ar pastatų. Jau dabar griaunami pastatai, statomos kareivinės, kad tik žūtbūt būtų panaudoti tie 2 proc. Nors rajonų centre stovi uždarytos mokyklos po 3000 kv.m ploto. Gal ten padarykime bent mini kareivines? Juk ten jau yra vietos ir apgyvendinimui, ir valgyklos įrengtos.
Mes turime pasiekti, kad Lietuvoje žmonės būtų patriotiškesni ir iš tiesų mylėtų savo valstybę. Mes galime skirti 2, 3 ar net 4 proc. BVP krašto apsaugai, bet jeigu žmogus nejaus atsakomybės už savo valstybę ir nenorės jos ginti, kas iš to? Jau šiais metais statistika liūdina - pirmą kartą Lietuvos istorijoje iš šalies jau išsiregistravo 15 proc. daugiau jaunų žmonių nei pernai. Tuoj neturėsime, ko ginti.
Nes nuo pinigų skyrimo nepriklauso žmonių laimė. Mano šeima nesijaus saugi, jei skirsime didesnį procentą BVP, mano šeima jausis saugi, kai ramybė ir taika įsivyraus pasaulyje, o skirtingų šalių lyderiai nustos vieni kitus užgaulioti ir grasinti vieni kitiems.
- Bet gal skirdami tuos 2,5 proc. ir patys užpulsime Rusiją? Ar galėsime užmėtyti pinigais?
- Tikrai ne pinigai yra lemiamas faktorius. Nei mes pulsime Rusiją, nei ją nugalėsime. Reikia tik tikėtis, kad tokių dalykų iš viso niekada nesulauksime. Tai tik priemonė žmonėms nuraminti, esą jei skirsime tokią dalį BVP, jau tikrai būsime labai stiprūs. Bet iš tiesų tik gebėjimas išnaudoti valstybių vieningumą leidžia pasiekti ramybės valstybėje ir tautoje.
O tokia propaganda, kuri skleidžiama dabar, tik pasinaudos priešas. Žinote, jei dabar aš būčiau Rusijos prezidentas, aš ypač gerai išnaudočiau šią lietuvių baimę, kad Rusija juos užpuls, stiprindamas savo poziciją. Nuo ryto iki vakaro per televiziją ir radiją savo žmonėms pasakočiau, kaip Lietuva bijo rusų, ginkluojasi ir ruošiasi skelbti karą. Sakyčiau žmonėms: rinkite mane ir kitai kadencijai, kad galėtume ir toliau ramiai gyventi.
Mes savo žmonėms sakome, kaip rusai blogai gyvena, badauja, žiurkės laksto parduotuvėse ir vos sugeba pragyventi, o Rusijoje beveik visa propagandinė žiniasklaida rašo, kaip Lietuvoje blogai žmonės gyvena, neįperka nei sviesto, nei skalbimo miltelių, važiuoja apsipirkti į kitas šalis. Dėl to psichologinis klimatas baisus. Šalia to Rusijos gyventojams sakoma, kad jie turi maisto, turi darbo, gydymas ir švietimas nemokamas, tai kuo blogas toks gyvenimas? Nereikia manyti, kad ten gyvena kvailiai. Propagandos ginklas yra labai įtaigus ir tai yra lengviausias būdas sukelti sumaištį valstybėje.
- Lietuvos vadovybė nepraleidžia progos per dantį patraukti ne tik Rusijos, bet ir kitų kaimyninių šalių, nors jei sutartume pirmiausia su kaimynais, gal ir patiems saugiau būtų?
- Būtent. Ištikus bėdai, kas pirmas ateis į pagalbą? Jei suserga artimas žmogus kitame Lietuvos gale, ar jam pirmas padėsite jūs, ar Petras iš gretimo buto? Taip, tai šalis agresorė, turinti didesnę įtaką ir norinti užvaldyti pasaulį, kaip ir Gabrielius Landsbergis nori vadovauti visam Seimui. Tai psichologiniai dalykai ir gal net visai suprantami norai.
Bet kas pirmi paliks Lietuvą, kilus realiai grėsmei? Tie patys daug kalbantys patriotai. Kitados kai kurie buvę didžiausi komunizmo patriotai ir komunistinės šviesos nešėjai Lietuvoje greitai tapo Sąjūdžio dalyviais, atkurtos valstybės signatarais ir kai kurie iš jų iki šiol sėdi Seime. Kiek tarp dabartinių konservatorių yra buvusių komjaunuolių mokytojų, kurie dėstė universitete paskaitas ir seminarus...
Man tokios diskusijos apie BVP krašto apsaugai kėlimą labiau primena politinį šou ir bandymą nukreipti visuomenės dėmesį nuo realių Lietuvos problemų. Deja, aš turiu nuojautą, kad kitoms šalims visiškai nesvarbu, ką Lietuvoje valdžia išvadina Kremliaus ruporais.
- O gal ta 0,5 proc. BVP dalis būtų labiau reikalinga kitose sferose, kurioms nuolat trūksta pinigų, kaip, pavyzdžiui, švietimui ar kultūrai?
- Daug būtų galima padaryti, nes tai yra suma, siekianti beveik 200 mln. eurų. Tai velniškai didelė suma. Jeigu šiandien Vyriausybė ryžtųsi padidinti bazinį dydį, 220 tūkst. gyventojų iš karto padidėtų atlyginimas 50 eurų. Minimali alga padidėtų dar apie
160 tūkst. gyventojų, o dar yra 100 tūkst. bedarbių. Šios trys grupės sudaro beveik pusę milijono gyventojų, kurių pajamoms padidinti užtektų apie 180 mln. eurų. Štai jums trys variantai, kuriems visiems užtektų to 0,5 proc. Akivaizdu, kad turime skatinti vidaus ekonomiką, nes tai lems žmogaus pirkimą ir vartojimą valstybės viduje. Taip investicija grįžta per pelno, pajamų mokesčius. O tada jau galima skirti ir papildomus 0,1 ar 0,2 proc. BVP krašto apsaugai.
Juo labiau kad pinigų yra. Jau dabar surinkta 142 mln. eurų daugiau nei planuotas biudžetas. Metų pabaigoje ši suma sieks pusę milijardo. Kaip galima apie tai nešnekėti? Tai tik žmonių mulkinimas, o paprasti žmonės, kasdien apsikrovę savo darbais, tiesiog neturi laiko domėtis ir nuolat stebėti, kas vyksta politinėje arenoje. Todėl jiems pateikiama tokia informacija, kuri kažkam naudinga. Bet aš pasikartosiu - biudžete pinigų yra, surenkamumas viršija planą ir toks jis liks. Tai ar premjeras pradės kurti valstybės rezervą blogesniems laikams? Nes tokia infliacija, kokia yra dabar, - tai pirmas požymis į būsimą ekonomikos nuosmukį.
- Daugiau nei 2 proc. BVP gynybai skiria Jungtinės Valstijos, Graikija, Estija, Jungtinė Karalystė, Rumunija ir Lenkija. Lietuva, skirianti 1,77 proc. BVP, yra aštunta sąraše. Ar to mažai?
- Esu dalyvavęs Čikagoje vykusiame susitikime, kai NATO delegacijos vadovas iš Londono mūsų sesijos metu kėlė klausimą, kodėl ji turi ginti Lietuvą ir kitas NATO valstybes nares, kurios nesugeba skirti 2 proc. BVP, tačiau nuolat visiems aiškina, kad NATO būtinai jas gins. Jis klausė, kodėl turi kentėti Anglijos biudžetas ir šalies žmonės, jei mes sugebame skirti tik 1,4 proc. Ir jis buvo teisus. Taip, mes turime įgyvendinti tai, ką esame įsipareigoję. Ir to pakanka.
Juk krašto apsaugos ministras - tikrai daug patirties turintis diplomatas. Keista, kaip jis neįžvelgia, o gal ir įžvelgia, kad čia atsiranda daug galimybių ginklų pramonei, kuri yra pelningiausia verslo pasaulyje po prekybos žmonėmis ir narkotikų. Tuomet kas gali paneigti, kad kompanija X, kuri gamina automatus, suorganizuoja konfliktą Sirijoje, Libijoje ar kitur, žino valstybės įsigytos įrangos silpnąją vietą, ja pasinaudoja ir agituoja įsigyti naują techniką. Čia veikia tas pats principas, kaip ir kibernetinio saugumo atveju. Investuojame į tai didžiulius pinigus, bet nusikaltėliai vis tiek pranoks kibernetinio saugumo priemonėmis. Žinoma, tai gal sąmokslo teorijos, bet mes turime nagrinėti tokias teorijas ir dirbti šioje srityje.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą