Šią savaitę iš Prezidentūros atskriejo receptas, kad euras padeda nuo visko. „Įsivedus eurą galima tikėtis mažesnės šalies finansinės rizikos, tai yra labai patrauklu tiek vidaus investuotojams, tiek užsienio, kurie skolina valstybei pigiau. Tai paskatintų naujas investicijas ir darbo vietų kūrimą,“ - tikino prezidentės patarėjas Nerijus Ūdrėnas. Koja kojon su šalies vadove žengia ir Vyriausybė, ir Lietuvos bankas - jie žada eurą Lietuvoje įvesti jau 2015-aisiais. „Vakaro žinios“ domėjosi, kas ištiktų Lietuvą pasinaudojus valstybės vadovės receptu.
- Euro įvedimas sumažintų paskolų kainas įmonėms. Kai kurie ekonomistai ryžosi teigti, jog bus lengviau skolintis. Tai gal neverta panikuoti? - „Vakaro žinios” klausė nepriklausomo ekonomisto Vladimiro Trukšino.
- Skolina bankai, o jei skolins lengvai, tai lengvai skolins bet kokia valiuta. O dabar palūkanos ir eurais, ir litais susilygino. Skolinimo lengvumas nuo valiutos nepriklauso. Esant lygioms arba arti lygumo palūkanoms, šnekos, kad valiutų rizika - tai rizika, kad mūsų litas bus devalvuotas arba jo kursas euro atžvilgiu pakeistas esant litui, lieka. Bet mes esame apsaugoti Lito patikimumo įstatymu, jei jo laikysimės, tai niekas neturėtų keistis. Tad nelabai suprantu tą optimizmą, kad bus lengviau skolintis.
- Tai kodėl bankininkai „gulasi kryžium“ tikindami, jog skolinimasis bus naudingas?
- Galbūt čia kažkokios bankininkų prielaidos, bet šiaip jie turėtų paskolų gavėjų rizikas vertinti vienodai tiek litais, tiek eurais. Tai yra, paskolos atidavimo rizikos vertinimas bus tas pats.
- Ar įsivesdami eurą netapsime finansiniu donoru senosioms euro zonos valstybėms? Ar Lietuva praras daugiau nei gaus?
- Įstojus į euro zoną įsigalios nariui būdingi įsipareigojimai. Ir juos reikės vykdyti. Lietuvos bankas, Vyriausybė ir Finansų ministerija turi surašyti visas išlaidas ir pateikti viešai. Bet kol kas kalbama tik apie įsivedimą.
- Kam mums klimpti į skolas? Kad ir įsivedę eurą gal galėsime nebesiskolinti?
- Panagrinėkite vengrų patirtį. Jie pabandė atsisakyti Valiutos fondo siūlomų paskolų, ES paskolų, į tai buvo sureaguota piktai. Jeigu mes nesiskolinsime, potencialūs skolintojai bus labai nepatenkinti. Jiems geriau turėti valstybę, kuri yra prasiskolinusi ir kuo toliau, tuo daugiau klimpsta į skolas.
- Tai norite pasakyti, ES būtų palanku turėti tokią valstybę pašonėje? Kodėl?
- Pažiūrėkime, kiek dabar prasiskolinusios Pietų Europos valstybės, visi prasiskolinę. ES tai sudaro tris naudos kriterijus - finansinį, palūkanas ir netiesioginį priklausomumą.
- Apie kokią finansinę naudą kalbama, jei prasiskolinusios šalys neturi net iš ko tas palūkanas mokėti, o tik skolinasi ir skolinasi?
- Prasiskolinusiai Graikijai buvo pasiūlyta bankrutuoti, o vietoj to kone už ačiū parduoti savo salas. O bankrutuojanti šalis nebeturi kitos išeities. Jei valstybė neturi. Iš ko atiduoti, vadinasi, neturi, iš dangaus pinigai nenukris. Tai tarsi gerai sugalvotas verslo planas ir užburtas ratas, iš kurio sunku pabėgti.
- Demagogija, kaip lengviau pasiskolinti įstojus į euro zoną, daroma tikslingai?
- Būtent. Užsienio analitikai, ekonomistai kaip Jozefas Štiglicas tai jau įrodė. Dabar ES pyksta, kad Kinija nesiskolina. O Europoje niekas netaupo taip, kaip taupo Kinija, Japonija ir Indija. Vakarai ir Amerika gyvena ateities sąskaitomis, tai yra skolose.
- Tai ES gal nori įvesti tokią sistemą kaip JAV? Viena valiuta, viena šalis, didžioji dalis piliečių bus nepajėgūs turėti jokio asmeninio turto, viskas valstybės (nors ir ne komunizmas, o demokratija!), kas dešimtas sirgs depresija, kas antras lankysis pas psichologą ir bus lengva valdyti tokią „robotukų armiją“?
- Gali būti, kad visas ES veikimo principas panašiai ir dirba. Kol nėra konkrečių pasekmių, sunku kažką tiksliau apibrėžti. Bet faktas yra tas, kad apie tai kalba žinomi mokslo žmonės, autoritetingi finansininkai ir ekonomistai. Ar buvo verta tikėti tokiomis įžvalgomis ir pamąstymais, pamatysime tikrai netrukus.
- Neseniai iš ES fondų pasiskolinome 7 mlrd. litų ir juos išleisime skolų grąžinimui?
- Bet už tuos pinigus pirksime ES šalių pagamintus produktus, o jiems tai gerai. Tokiomis sąlygomis gali būti apstatytos bet kokios skolinimosi sąlygos. Viskas įmanoma.
- Kokie euro įsivedimo pliusai?
- Kol kas nemačiau nė vieno teigiamo aspekto šioje finansinėje struktūroje.
- Tai kodėl Lietuvos 2007-aisias neįleido į euro zoną?
- Tie žmonės, kurie tai sprendė Europos centriniame banke, puikiai matė, kokia tendencija infliacija lipa. Taip pat jie matė, kad mūsų produktų savikainos yra žemos, ir mes jiems buvome pavojingi rinkoje. Tai yra buvome konkurencingi. Tada jie mums davė pinigų, neva padovanojo, jie matė, kad mes tuos pinigus naudojame klaikiai neefektyviai, mes juos išsidalinome, tie pinigai buvo dalinami ne ekonominei veiklai. Ką reiškia išmokos žemdirbiams? Išmokos, kad jie nieko negamintų. Tokiu būdu mūsų rinkoje atsiradę pinigai padarė pinigų perteklių ir sukėlė infliaciją. Taip buvome išstumti iš pagrindinių eksporto rinkų.
- Kaip manote, ar vis dėlto euras bus įvestas?
- Klausimas bus, ar būsime patogūs ES kaip rinkos dalyvis ir savo konkurencingumu neužgošime daugiau negu dabar sugebėjome.
- Kaip suprantu, ne Lietuva tai spręs, bet ES?
- Mes neturime jokios reikšmės, viską sprendžia imančioji šalis. Kadangi esame ES narė, žaidžiame pagal jų diktuojamas taisykles, ir viskas.
- Įsivedus eurą, šaliai bus privalomas kasmetinis kelių šimtų milijonų litų įnašas į euro zonos fondus. Mūsų valstybė paskendusi milijardinėse skolose. Ar ne per dideli Lietuvos įsipareigojimai Europai? - „Vakaro žinios” teiravosi skandinavų banko pasamdyto vyr. analitiko Nerijaus Mačiulio.
- Per metus Lietuva turėtų įnešti apie 160 milijonų litų (penkis metus iš eilės). Valstybei tai nebūtų praradimas, nes tai būtų traktuojama kaip Valstybės turtas Europos stabilumo mechanizme (ESM), kurio lėšas galėtų naudoti Lietuva, jei sudėtingomis aplinkybėmis negalėtų pasiskolinti finansų rinkose. Šios lėšos tam tikromis aplinkybėmis galėtų ir uždirbti Lietuvai palūkanas.
- Bet taigi tuos pinigus galės naudoti ne tik Lietuva, bet valstybės, kurioms to labiau reikia?
- Egzistuoja didesnė tikimybė, kad ESM lėšas naudos būtent Lietuva, o ne, pavyzdžiui, Vokietija ar Prancūzija. Be to, tai nebūtų „donorystė“, lėšos ESM yra laikomos valstybės turtu.
- Kokią ekonominę naudą apibendrintai galite įžvelgti?
- Didesnis Lietuvos patrauklumas investicijoms, pigesnis skolinimasis, įmonės ir gyventojai nebepatirtų lito ir euro konvertavimo išlaidų. Dabar per metus išleidžia apie 50 milijonų eurų.
- O kokia nenauda?
- Didžiausias trūkumas - įmokos į ESM.
- Sakėte, kad įmokos į ESM nebūtų praradimas, nes tais pinigais galėtume pasinaudoti, tačiau dabar įmokas į ESM įvardijote kaip didžiausią euro įsivedimo trūkumą.
- Dabar tos įmokos yra trūkumas, nes šiuo metu jos mums naudos neduotų. Iš įmokų į ESM Lietuva naudos galėtų tikėtis nebent kažkada ateityje, jei jau pačiai prireiktų pagalbos.
-Tai norite pasakyti Lietuvai ateityje gali būti taip blogai, kaip dabar bankrutuojančiose Ispanijoje ar Graikijoje?
- Lietuvai visai neseniai, 2008 metų pabaigoje, buvo daug blogiau nei Ispanijai ar Graikijai. Kas gali užtikrinti, kad tai nepasikartos? Mokėjimai į ESM yra kaip draudimo įmokos - tol, kol nieko neatsitinka, nematome jų naudos, bet bėdos atveju džiaugtumės, kad buvome apsidraudę.
- Kaip vertinate euro zonos kaitą per pastaruosius 2 metus. Ar galime pasitikėti šia valiuta?
- Pastaruoju metu priimti Europos centrinio banko sprendimai, ratifikuota Europos fiskalinė sutartis, kuriama bankų sąjunga, pradėjęs veikti ESM. Tai rodo, kad Europa ateityje bus labiau integruota ir atsparesnė įvairiems iššūkiams. Tai rodo ir pastaraisiais metais stiprėjanti bendra Europos valiuta - euras.
- Buvo minėta, kad įsivedus eurą bus lengviau skolintis verslui. Sumažėtų paskolų kainos įmonėms. Paaiškinkite, kaip tai bus materialiai lengviau nei skolintis litais?
- Pagrindinė pigesnių paskolų Lietuvai priežastis - išnykusi valiutos kurso rizika.
- Tačiau ar valstybės tikslas neturėtų būti ne skolintis, o gyventi be skolų?
- Optimalus skolos lygis nėra 0, paprastai valstybės skolinasi tam, kad įgyvendintų įvairius projektus, kurių nesiima privatus verslas, - tiesia kelius, stato mokyklas, elektrines, ligonines, oro uostus. Skola leidžia jau šiandien naudotis ateities rezultatais, tačiau svarbu neperlenkti lazdos, kaip tai padarė kai kurios ES valstybės. Lietuvos skola šiuo metu siekia apie 40 proc. BVP, bet augant ekonomikai ir mažėjant biudžeto deficitui, skolos ir BVP santykis po dvejų metų sumažės iki 36 proc.
- Jūsų nuomone, ar vis dėlto pavyks įsivesti eurą?
- Manau, kad 2015 metais bus sunku, nes šiemet infliacija šiek tiek viršys Mastrichto kriterijų. Jei Vyriausybė rastų būdų sumažinti dujų ir šildymo kainas jau šį rudenį, euro įvedimas 2015 metais būtų daug realesnis. Daug kas priklausys ir nuo žaliavų kainų - brangstant naftai kainų stabilumo kriterijų įgyvendinti būtų sudėtinga.
Bet net ir neįsivedus euro, pats siekimas nuolat tenkinti Mastrichto kriterijus yra teigiamas reiškinys. Kas pasakys, kad šaliai blogai maža infliacija, mažas biudžeto deficitas ir maža skola?
Faktai
Naujausios apklausos duomenimis, 57 proc. apklaustųjų nepritaria Lietuvos valdžios siekiui ateityje vietoj lito įvesti eurą: 23 proc. respondentų tam nepritaria ir 34 proc. veikiau nepritaria.
Mažiau nei trečdalis - 32 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių euro įvedimui linkę pritarti - 6 proc. pritaria ir 26 proc. veikiau pritaria. Kas dešimtas - 11 proc. - respondentas neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą