Agentūra „Reuters“ paskelbė, kad Lietuva artimiausiu metu ketina skolintis apie 1,32 mlrd. litų neįvardijama valiuta. Ar tai tiesa - Finansų ministerija nekomentuoja. Tačiau aišku, kad iš viso šiemet turėsime pasiskolinti ne mažiau nei 7,3 mlrd. litų. Didžioji dalis jų - apie 6,7-6,9 mlrd. litų - bus skirta senoms skoloms grąžinti. Deja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tvirtina, kad kelerius artimiausius metus tikėtis, jog skola ims mažėti, nėra realu, nes Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ją išaugino iki neregėtų aukštumų.
Vėl teks skolintis
„Jokių komentarų“, - taip į „Respublikos“ klausimą, ar teisinga žinia, kad Lietuva pasamdė bankus „Barclays“ bei „Citigroup“, jog šie tarpininkautų Lietuvai užsienio rinkose platinant naują obligacijų emisiją, atsakė Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.
Anot Finansų ministerijos, šiemet Lietuva iš viso ketina skolintis mažiausiai 7,3 mlrd. litų, daugiausiai - ankstesnei skolai grąžinti.
„2012 m. pasikeitė skolinimosi poreikio struktūra - 2009-2011 metais valstybė daugiausiai skolinosi viešųjų finansų deficitui finansuoti, o pernai didžiąją skolinimosi poreikio dalį sudarė poreikis refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus“, - skelbia Finansų ministerija.
Didžiąją 2013 metų skolinimosi poreikio dalį, apie 6,7-6,9 mlrd. litų, sudarys lėšos, skirtos ankstesnei skolai grąžinti. Beveik pusę šios sumos sudarys kovą išperkama 2003 m. išleista ir 2004 m. papildyta 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisija. Be to, sausio pabaigoje valstybei reikės išpirkti daugiau kaip pusės milijardo litų vertės Vyriausybės vertybinių popierių emisiją vidaus rinkoje. Matyt, būtent tam ir pasamdyti bankai „Barclays“ bei „Citigroup“.
Deficitas - 2,7 mlrd. litų
Pasak Finansų ministerijos, mažindama refinansavimo riziką (pavyzdžiui, jeigu būtų nepalankios sąlygos skolintis finansų rinkose) bei 2013 metų skolinimosi poreikį, minėtiems įsipareigojimams grąžinti Lietuva yra sukaupusi daugiau nei 2 mlrd. litų rezervą.
Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas (skirtumo tarp pajamų ir išlaidų) šiemet sudarys 2,5 proc. BVP. Jam finansuoti reikės apie 2,7 mlrd. litų skolintų lėšų. Apie 1,7 mlrd. litų šios sumos teks „Sodros“ biudžeto deficitui finansuoti, apie 1 mlrd. litų - valstybės biudžeto, kurį iš esmės parengė dar ankstesnė Vyriausybė, deficitui finansuoti ir ES finansinės paramos srautams subalansuoti. Tad senoms skoloms grąžinti ir skylėms lopyti reikėtų iš viso skolintis 9,4 mlrd. litų, tačiau, kaip minėta, skolintis teks kiek mažiau dėl sukaupto rezervo.
Tirščiausia košė - 2020-aisiais
Planuojama, kad Finansų ministerija skolinsis leisdama Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose, teikdama prioritetą ilgesnės trukmės (nuo 2 iki 10 metų) obligacijoms.
Valstybės skolos valdymo išlaidoms (iš esmės - palūkanų už skolą mokėjimams) kitais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti 2,3 mlrd. litų.
Jau kitais metais pradėsime srėbti A.Kubiliaus Vyriausybės išvirtą košę - atidavinėsime jos įsiskolinimus: teks išpirkti 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) euroobligacijas, 2015 metais - 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,96 mlrd. litų) euroobligacijas. Didžiausias buvusios Vyriausybės skolos atidavimas planuojamas 2020-aisiais - 2 mlrd. JAV dolerių (5,28 mlrd. litų) euroobligacijos. Ir visa tai - neskaitant palūkanų.
Greito gerėjimo nebus
Deja, panašu, kad net ir tokie milžiniški skaičiai gali būti dar didesni, mat Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas tvirtina, kad nerealu tikėtis, jog Lietuva greitu metu skolą ims mažinti, o ne didinti. Tačiau esą ji didės bent jau mažesniais tempais nei A. Kubiliaus Vyriausybės valdymo laikais, nes priešingu atveju šalies lauktų Graikijos likimas.
„Ir kitais, ir dar kitais metais biudžetas tikrai bus deficitinis. Be skolinimo nieko neišeis, reiks skolintis senų skolų grąžinimui, tačiau stengsimės mažiau skolintis pravalgymui. Koks bus skolinimosi poreikis - priklausys nuo ekonomikos augimo, BVP augimo. Skola tikrai taip neaugs kaip iki šiol. Mes stengsimės ekonomiką auginti. Tačiau, be abejo, skolinimosi neišvengsime. Jei buvusioji Vyriausybė nebūtų tiek prasiskolinusi, būtų daug lengviau. O ir dabar daug kas priklausys ir nuo opozicijos, kokie bus jos apetitai ten, ten ir ten. Gali ir geriausius subalansavimo mechanizmus siūlyti, bet pritrūks kelių balsų - ir viskas“, - sakė B. Bradauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą