Atgimę Palangos personažai - smalsumui žadinti

Projektas

Sunerimusi moteriškė lakstė po parką, baimindamasi, kad pavėlavo į vaidinimą. Vaidinimą, kurio nebuvo, tačiau visi laukė. Tai tik viena iš Palangos botanikos parko lankytojų reakcijų, pamačius po jį vaikščiojant senoviniais drabužiais vilkinčius aktorius.

Birutės kalno papėdėje, Gintaro muziejaus kieme, prie centrinių parko vartų šešis vasaros savaitgalius buvo galima pamatyti vaikščiojančius grafus ir jų dukrą, sodininką su tarnaite ar kanklėmis skambinančias vaidilutes.

10 istorinių personažų taip lankytojams liudijo gyvąją istoriją bei nebyliai kvietė domėtis parko ir grafų Tiškevičių praeitimi.

Šiandien paskutinioji diena, kai parko lankytojai galės susitikti istorinius personažus.

Ieškojo ilgaūsių aktorių

Projektui "Birutės parko istorijos atspindžiai" buvo ruoštasi nuo praėjusių metų vasaros. Šis pavadinimas nėra atsitiktinis, nes prieškariu parkas vadintas Birutės.

Projekto sumanytojai ir autorei Aušrai Latonienei idėją pakuždėjo pernai vykęs kurorto sezono atidarymas, kai buvo galima išvysti karietoje po Palangą važinėjančius prezidentą Antaną Smetoną su žmona, lūkuriuojančią poetę Salomėją Nėrį bei kitus prieškaryje gyvenusius žymius tautiečius.

Pasak A. Latonienės, daugiausia laiko pareikalavo audinių ir autentiškų to meto atributų paieškos istoriniams Birutės parko personažams.

Projekto vadovei teko gerokai pavargti ieškant ilgais ir raitytais ūsais, tokiais kaip nuotraukose, istorinius personažus galinčių vaidinti aktorių. Neradus autentikos siekimas sutelktas į aprangą.

A. Latonienė nesirinko lengviausio kelio - priklijuoti aktoriams ūsus. Jai nesinorėjo, kad iš arti personažus matysiantys lankytojais pasijustų kaip teatre ar manytų dalyvaujantys spektaklyje.

"Teatrą reikia atitolinti, jo negalima priartinti prie pat žiūrovų", - įsitikinusi ji.

Paaiškėjus, kad nebus kam pagaminti ir perukų, nuspręsta atgaivinti paskutiniąją rūmų šeimininkų kartą - Antaniną ir Feliksą Tiškevičius.

Išstudijavus to laikmečio nuotraukas teko griebtis kirpėjos pasiūlytų gudrybių. Mat moterys tuomet visos vaikščiojo ilgais, į kuodus susuktais plaukais, o vieną aktorių buvo trumpaplaukė.

Po palangiškės kirpėjos Rolandos Gedgaudienės pamokymų likusius savaitgalius istoriniams personažams plaukus raitydavo pati projekto autorė, juokavusi, kad gerokai nuo to pavargo.

Projektui abejingi nelikę vietos gyventojai ne tik iš namų tempė turėtus autentiškus daiktus, bet ir pasakojo apie likusius gyvus liudininkus. Vienas jų - grafų vežėjas - šiuo metu yra senelių namų gyventojas.

Ne visų istorinių personažų išvaizdą pavyko atkurti tiksliai, tačiau jų drabužiai išsaugoję autentiką, tikino projekto autorė. Pirkti mezginių važiuota net į Vilnių, žalvarinius papuošalus vaidilutėms kalė vienintelis toks meistras Lietuvoje, gyvenantis sostinėje.

"Tiesa, autentiškos valties nepavyko rasti, - juokėsi A. Latonienė, minėdama po didįjį tvenkinį plaukiojusią grafų porą. - Perdažyti mėlynų irklų skolintos valties šeimininkas neleido, o autentiškos būtų reikėję labai ilgai laukti".

Palaikė nebyle

Vieninteliam iš 10 personažų tik sodininkui buvo leista kalbėti su lankytojais. Kiti tik kartodavo išmoktą tekstą, kai susitikdavo tarpusavyje.

Anot pašnekovės, palangiškiai parodė porą autentiškų laiškų, kuriuose užfiksuotas grafų susirašinėjimas su parko architektu prancūzu Eduardu Andre. Viename jų grafienė dėkoja architektui už atsiųstas figas, padėjusias išgydyti sutuoktinį. Tad figos buvo minimos ir imituotuose grafų pokalbiuose su sodininku, tuo keliant aplinkinių susidomėjimą.

Vienas dažniausiai personažams parko lankytojų užduodamų klausimų buvo toks: "Kada bus spektaklis?" Vieną savaitgalį publika lakstė iš paskos į krūvą susibūrusiems personažams, vis tikėdamiesi sulaukti vaidinimo pradžios.

"Kodėl negalima kalbėti su lankytojais? Tam, kad personažai nesupaprastėtų. Norėjosi, kad susidarytų vaizdas tarsi pro rūką, ir kad lankytojui įsijungtų vaizduotę", - paaiškino sumanytoja.

Dėl nebylių personažų kildavo ir nesusipratimų. Viena močiutė skundėsi, kad pro šalį praėję grafai neatsakė į jos pasilabinimą, o vienas vyras, panoręs įsiamžinti su grafų dukterimi, nutarė, kad mergaitė - nebylė.

Vengė vestuvininkų

Istorinius personažus kūrusiems Klaipėdos universiteto režisūros specialybės studentams teko mokytis prieškario etiketo, kaip lėtai ir pasveriant kiekvieną žodį kalbėti, o tarnaitei - kaip kilstelėti sijoną pasisveikinant. Personažus įkūnijo ir universiteto dėstytojas, mokytoja iš Palangos.

Tik vienas lankytojas teiravosi apie parko istoriją ir personažų atspindimą laikotarpį. Kitų lankytojų dažniausiai užduodamas klausimas buvo "Kas tu esi?"

Kanklėmis grojusios vaidilutės kai kurių buvo palaikytos gatvės muzikantėmis - lankytojai joms paliko pinigų. Sodininkas juokais siūlė imti mokestį ir už fotografavimasi su personažais.

Išties, nemažai lankytojų istoriniais drabužiais persirengusius aktorius vaikėsi po parką, norėdami kartu įsiamžinti. Jiems buvo prisakyta nesileisti stumdomiems ir išlaikyti reikiamą atstumą, tad žmonės baimindavosi paprašyti kartu nusifotografuoti ir geriau gaudydavo tinkamus momentus.

Griežtas "ne" nuskambėdavo vestuvininkams. Anot A. Latonienės, girtaujantys, įkyriai lendantys fotografuotis vestuvininkai trukdė bei jaukė projekto sumanymą. Būtent dėl parką užplūstančių vestuvių palydų teatro akcijos laikas valanda buvo pavėlintas.

Sandra LUKOŠIŪTĖ