Parlamento dauguma šią savaitę nutarė netylėti ir aklai nepaklusti Europos Sąjungos (ES) valdininkų užmojams reguliuoti kitų valstybių gyvenimą: priimta rezoliucija kreiptis į Europos Bendrijų teisingumo teismą dėl galimai peržengtų kompetencijos ribų Lietuvai rekomenduojant keisti mūsų šalyje priimtą Nepilnamečių
apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Priimtame ir mūsų Vyriausybei adresuotame dokumente teigiama, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento (EP) priimta rezoliucija dėl minėto įstatymo yra neteisėtas veiksmas: esą trūko kompetencijos.
"Seimas išreiškia susirūpinimą, kad jeigu ši EP rezoliucija nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, ji gali tapti pavojingu precedentu, kuris sudarytų sąlygas EP ir ES Pagrindinių teisių agentūrai kėsintis į Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prerogatyvas", - rašoma Seimo rezoliucijoje.
Taip pat apgailestaujama ir išreiškiamas "gilus susirūpinimas" dėl EP mėginimo abejoti ES valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma priimto įstatymo teisėtumu.
Už rezoliuciją balsavo 52, prieš - 9, o susilaikė 6 parlamentarai.
Vienas jo narių Saulius Stoma pabrėžė, kad savo gyvenimo normas turi nustatyti Lietuvos tauta, jos atstovai, o ne kažkas Briuselyje. Seimo narys Petras Gražulis buvo dar kategoriškesnis: "Mums iš Briuselio tam tikros orientacijos žmonės nevadovaus, mes turime savo požiūrį."
Mat ES funkcionieriai pasipiktino, kad Seimo priimtas įstatymas neva yra homofobiškas.
Tuo metu "Vakarų ekspresas" teiravosi, kaip priimant rezoliuciją balsavo ir ką apie tai mano Klaipėdoje rinkti parlamentarai.
Už
Evaldas JURKEVIČIUS, Seimo narys
Pritariau rezoliucijai, nes Europa negali nurodinėti, kaip Lietuvos žmonių išrinktiems Seimo nariams vykdyti savo pareigas. Parlamentas - savarankiška institucija, kuri priiminėja sprendimus. Ir nėra tas įstatymas toks blogas, kaip jį traktuoja. Mes balsuodami dėl to teisės akto išreiškėme valią. Aš pats gavau kokius šešis laiškus iš rinkėjų: žmonės sako, kad negalima leisti nurodinėti Europai.
Agnė BILOTAITĖ, parlamentarė
Pritariau rezoliucijai. Europos Parlamentas peržengė savo kompetencijos ribas aiškindamas mums, kad įstatymas blogas, jį reikia keisti. Esu už nepilnamečių vaikų apsaugą nuo neigiamos informacijos tokiomis temomis, kaip smurtas, pedofilija, homoseksualumas. Tokia viešai skleidžiama ir pasiekiama informacija žaloja. O kodėl Europos Parlamentas taip jautriai reagavo, išreiškė tokį susirūpinimą mūsų valstybėje pareikšta pozicija? Nenoriu nieko įžeisti, bet manau, kad tame pačiame Parlamente ir tarp tų, kurie taip jautriai sureagavo, yra kitokios orientacijos žmonių ir jie to neslepia. Dėl to ir puola mus. Turime laikytis ir neleisti mums diktuoti.
Prieš
Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras, Seimo narys
Balsavime nedalyvavau. Tačiau, mano manymu, demonstruodama ksenofobiją Lietuva virsta didele provincija Europos Sąjungos kontekste. Ta priimta rezoliucija neturi jokio teisinio pagrindo. Europos Parlamentas tiesiog išreiškė požiūrį į mūsų priimtą įstatymą, nėra jokio privalomo vykdymo, ta pozicija - rekomendacinė. Todėl svaičiojimas apie kreipimąsi į Europos Bendrijų teisingumo teismą rodo Lietuvos Respublikos parlamento teisinį neišprusimą. Negalima tais klausimais, kurie susiję su nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, manipuliuoti visuomenės nuomone, kaitinti aistras. Lietuvoje tolerancijos labai sumažėjo. Politikai kursto priimti tokius pareiškimus, kaip ta rezoliucija. Juk yra prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymai, kaip keisti įstatymą, išspręsti tą klausimą, tad reikėtų tik priimti tuos pasiūlymus. Nebedrebinti oro. Kadangi Seimo rezoliucija dėl Vyriausybės kreipimosi į teismą yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma, aš agituosiu tą dokumentą atmesti.
Irena ŠIAULIENĖ, parlamentarė
Negalėjau dalyvauti balsavime dėl rezoliucijos. Šiaip ar taip, kadangi yra prezidentės pateiktos įstatymo pataisos, jas reikia ir svarstyti. Nemanau, kad buvo prasminga tą rezoliuciją priimti. Gal ta poza ir padarė įspūdį visuomenei, kuri nėra įsigilinusi į situaciją. Bet tai nėra tas kelias. Seimo dauguma, priimdama tokį dokumentą, Lietuvai nepagelbės. Problemas reikia spręsti tyliai, nuosekliai, keičiant įstatymus, o ne darant skandalus. Dabar rezoliucijos priėmimas kai kam tiesiog tapo puikia proga "įlįsti" į televizoriaus ekranus. Čia buvo ne stuburo demonstravimas, o išmanymo nebuvimas. Jei jau Seimas už viską atsako, tai ir visuomenė turi atsakyti už tokių rezoliucijų priėmimą. Kuo ilgiau bus renkami tokie politikai, kurie nesigilina į reikalo esmę, o tik bando įtikti visuomenei, tuo labiau ta pati visuomenė bus nepatenkinta. Parlamentinė kontrolė - sudėtingas dalykas. Ėjimas "valio!" principu nėra rezultatyvus.
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Seimo narys
Balsavime nedalyvavau, nes buvau kitame renginyje. Tačiau esu už racionalumą, o ne emocijas, kurios buvo pademonstruotos, priimant rezoliuciją. Seimui atrodė, kad beldžiamasi į duris, kai išties ten yra siena. Reikia žinoti, kur belstis. Mums dėl to įstatymo Europos Parlamentas nieko nenurodinėjo, o tik rekomendavo jį keisti, tad galime ir neatsižvelgti į tai. O dabar išėjo kažkoks perdėm garsus klyksmas ginant kažkokias "ultravertybes". Tai neįtikina. Žvelkim racionaliai. Prezidentė yra pateikusi savo pastabas, pasiūlymus. Neieškokim bulvių užvakarykščiuose barščiuose, kurių net nėra. O jei jau yra sakoma, kad ta rezoliucija parodėme stuburą, tai jis iškrypęs. Kur reikėtų išties demonstruoti tą stuburą, neriama į krūmus, o kur yra proga patylėti - rodome iškrypusį stuburą. Bandymas ginti valstybingumą buvo ne vietoje ir ne laiku. Tiesiog politikai pasinaudojo proga parodyti save kaip valstybingumo gynėjus.
Aloyzas SAKALAS, buvęs europarlamentaras
Jei Europos Parlamento išsakyta nuomonė būtų įpareigojimas, tuomet suprasčiau, gal tada ir reikėtų apskųsti. Tačiau dabar tai tebuvo rekomendacija, todėl manau, kad žmonės persistengė. Jei valdančioji parlamento dauguma šitaip supranta santykius su Briuseliu, čia jų problema. Lietuvai nuo to naudos nebus.
Denisas NIKITENKA

Rašyti komentarą