Įspūdis
Per metus Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos Periodikos skaitykloje apsilanko apie 20 000 skaitytojų: profesūra, studentija, pensininkai ir namų šeimininkės. Šiame sraute labiausiai ištroškę spaudos šaltinių yra nakvynės namų gyventojai ir benamiai, kurie skaitykloje per dieną apsilanko tris keturis kartus.
"Ši periodikos skaitykla po Naujųjų metų persikels į naujas erdvias patalpas pagrindiniuose I. Simonaitytės bibliotekos rūmuose. Už 7 litus įsigytas magnetinis abonemento bilietas "Libis" galios iki gyvos galvos, tad su Periodikos skaityklos senbuviais nesiskirsim. Iki šiol savo skaitytojų bilietukų neprašydavom", sako Periodikos skaityklos vedėja Vilma Plauškienė, dirbanti čia nuo 1997-ųjų.
Ji sakė, jog Klaipėdos universiteto dėstytojai džiaugiasi periodikos skaitykloje atradę ir prieš kelis dešimtmečius spausdintus savo mokslinius darbus, straipsnius žurnaluose, kurių jiems nūnai prireikia, siekiant gauti aukštesnį mokslinį laipsnį. Išrankiausi skaitytojai, anot bibliotekininkės - studentai, o labiausiai atsidavę - pensininkai. Vieno uostamiesčio pensininkų klubo nariai kas mėnesį skaitykloje rengia vakarones - su dainomis ir šokiais, vaišėmis bei sodo gėrybėmis. Pasikviečia lektorių psichologų, sociologų, medikų, kunigų. Bibliotekininkėms, liekančioms vakaroti drauge su skaitytojais, įsiminė paskaita apie eutanaziją, poezijos vakarai bei prieš Vėlines vykęs sakralus vakaras, kurio metu degė žvakutės. Pasak jų, pensininkai labiausiai domisi periodikos leidiniais apie sveikatą, ir tik retas kuris pasklaido žurnalus "Intymios paslaptys" ar "Tik vyrams". Didelė dalis buvusių pedagogų, jūrininkų, gydytojų itin domisi kultūriniais ir meno almanachais.
Vilmos kolegės Virginija Laurinaitienė ir Regina Kukulskienė neretai iš skaitytojų gauna gėlę ar jų pačių nutapytą natiurmortą. Atsidėkodamos skaitytojams, jos pernai surengė akciją, kurios metu žmonės galėjo iš lentynų dovanai išsirinkti patikusią knygą.
Pati ne kartą esu maloniai leidusi laiką Periodikos skaitykloje, tačiau pasitaikė dienų, kai nosį rietė seniai nepraustų kūnų, priplėkusių drabužių, žodžiu, skurdo ir vargo tvaikas. - "Taip, turime ir "sunkiai auklėjamų", asocialaus gyvenimo būdo skaitytojų", - šypteli Vilma. - "Bet jie elgiasi padoriai ir pagarbiai. Jeigu susiginčijame, jie kitą dieną atėję atsiprašo. Štai ir šiandie jau koridoriuje sutikau porą vyrukų, kurie, įtariau, buvo bepradedą skaityklos prieangyje švęsti Kalėdas. Paprašiau ateiti kitą dieną. Mes tikrai negalime visų apuostyti, patikrinti, ar neatsinešė kokių vabaliukų, ir išvaryti žmogaus vien todėl, kad jis atėjo tiesiai iš gatvės. Tik griežtai prisakome: "Jokių miegojimų čia!" Nors kartais pastebime, kaip paslapčia, iš po skverno išsitraukę ką nors valgomo, jie užkandžiauja. Beje, viena buvusi gydytoja pastebėjo: "Pažiūrėkite, kaip sveikuoliškai vargdieniai maitinasi - duona ir obuolys!" Beje, ir studentai mėgsta pasistatyt ant stalo pepsio ir kramto "ilgai grojančius" saldainius", - juokiasi Vilma.
Į skaityklą benamiai dažniausiai renkasi po vienuoliktos valandos, papietavę labdaros valgykloje. Tuomet būna išalkę dvasios peno. Anot skaityklos darbuotojų, keturiems vyriškos lyties benamiams tektų viena moteris. Šios pagal galimybes stengiasi neišsiskirt iš skaitytojų minios, atrodyti tvarkingos. Laiko rankose rimtą žurnalą ir medituoja arba snūduriuoja pusę dienos. Vyrų akiratis esąs kur kas platesnis - šie skaito visus dienraščius, mokslinius žurnalus, žodžiu, "apsišvietę visose srityse". Buvęs milicininkas, o nūnai benamis, mėgsta skaityt straipsnius apie teisėsaugą, nusigyvenęs ūkininkas - apie sodininkystę, o jau visas "kontingentas" itin mielai įninka į "Stiliaus" pobūdžio žurnalus. Skaito apie aukštuomenės gyvenimą, komentuoja, gyvai aptarinėja damų tualetus, sarkastiškai - metroseksualų šukuosenas, ir nesiliauja stebėjęsi: "Ir kaip tiems žurnalistams neatsibosta apie tuos pokylius ir ponų "šmutkes" barabanyt! Vienas ponas mandresnis už kitą! Bent kuris rašeiva imtų ir parašytų, jog nėra nieko baisesnio ir įžūlesnio už mužiką, tapusį ponu..."
Pakalbinusi Periodikos skaityklos varguolius, sužinojau, jog ši vieta jiems - šventa, o jos darbuotojos - mūzos ir geradarės. Gali būti, pripažino ne vienas sąmojingas "bomžas", jog ši skaitykla - švyturys ir skaistykla. Esą skaitymas išplečia jų siauro, tamsaus, ištuštėjusio pasaulio ribas ir sulaiko nuo valkatavimo teikiamų visokiausių rūšių pagundų. O gal net - nuo nusikaltimo, net nuo savižudybės...
Ivona ŽIEMYTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą