Brangios „Gazprom“ pretenzijos
Biudžetinės įstaigos pernai diržus veržėsi tik iki Seimo rinkimų. Po jų pradėjo lyti premijomis, sužydėjo reprezentacija, už būtus ir nebūtus darbus skubėta atsiskaityti įvairiems ekspertams. Naujasis Seimo Audito komitetas apstulbo valdiškų įstaigų ataskaitose išvydęs, kad lėšos šioms sritims metų pabaigoje buvo šluote iššluotos.
Ekspertų nesamdė ir išlaidų jiems neturėjo 97 institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. O 90 proc. visų ekspertams samdyti panaudotų biudžeto lėšų išleido 10 institucijų kartu su pavaldžiomis įstaigomis (žr. diagramą).
Energetikos ministerija pagal išlaidas ekspertams pernai išsiveržė į absoliučius lyderius - už šias paslaugas sumokėta beveik 7 kartus daugiau nei užpraeitais metais. Energetikos ministro patarėjos Daivos Rimašauskaitės teigimu, iš 4,8 mln. litų, tekusių ekspertų paslaugoms, absoliuti dauguma sumokėta teisininkams ir kitiems ekspertams siekiant tinkamai atstovauti Lietuvos interesams net trijuose tarptautinių arbitražų procesuose, kuriuos inicijavo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“.
„Tie ginčai ir iki šiol nėra užbaigti, tad papildomų lėšų gali prireikti ir šįmet“, - „Respublikai“ sakė D. Rimašauskaitė.
Aplinkos ministerija daugiau nei milijoną litų išleido Klimato kaitos programos ekspertizei, kai buvo sustabdyta tarptautinė prekyba vadinamaisiais taršos leidimais. Daugiau nei 800 tūkst. litų įvairiems ekspertams atseikėjo ministerijai pavaldžios įstaigos.
Išlaidos be naudos
Seimo Audito komiteto, atlikusio biudžetinių įstaigų išlaidų analizę, pirmininkė Jolita Vaickienė sutinka, kad esama ir objektyvaus poreikio ekspertų paslaugoms, tačiau daugeliu atvejų institucijos dangstosi būsimu pirmininkavimu ES Tarybai ir išlaidas ekspertams, reprezentacijai bei įvairiems darbuotojų skatinimams didina ne visai pagrįstai.
Pavyzdžiui, institucijoje darbuojasi visas būrys teisininkų, o kai prireikia bylinėtis teisme, be brangiai samdomų advokatų neapsieinama. Mokėti jiems tenka net ir pralaimėjus teisme. J. Vaickienė priminė Lietuvos darbo biržos vadovo atleidimą, kainavusį mokesčių mokėtojams apie 300 tūkst. litų.
„Valstybės kontrolė šį atvejį yra perdavusi tirti prokuratūrai. Matysime, kaip tai įvertins prokurorai, bet, manau, turi būti įstatymu numatyta ir personalinė atsakomybė už priimtus sprendimus, kuriuos teismai panaikina ir valstybės lėšomis reikia apmokėti ir teisines išlaidas, ir kompensacijas neteisėtai atleistiesiems“.
Netoleruotinas atsipalaidavimas
Audito komitetą pribloškė ir, palyginti su 2011 m., 50 proc. išaugusios išlaidos premijoms. Be to, iš joms skirtų beveik 9 mln. litų net 7,4 mln. litų išdalyti ketvirtajame ketvirtyje. Absoliučiais dosnumo lyderiais tapo Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos, išsimokėjusios daugiau nei 2,63 mln. litų premijų, ir Vilniaus universitetas, savo darbuotojus pamaloninęs 1,7 mln. litų.
Išlaidos reprezentacijai - 13,5 mln. litų - buvo šiek tiek mažesnės nei užpernai, tačiau beveik pusė jų irgi panaudota metų pabaigoje. Tendencija, kad šie pinigai pirmus tris metų ketvirčius naudojami taupiai, o ištaškomi metams baigiantis, ryški jau kelerius metus.
Pagal išlaidas reprezentacijai lyderiaujanti Užsienio reikalų ministerija per pirmus tris 2012 m. ketvirčius išleido 2,4 mln., o per paskutinį - 1,9 mln. litų.
Krašto apsaugos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis iki 2012 m. spalio reprezentacijai išleido milijoną, o dar beveik tiek pat - nuo spalio iki gruodžio.
Seimo kanceliarija per pirmus devynis mėnesius išleido 496 tūkst. litų, o per tris paskutinius - daugiau nei 600 tūkst. litų.
„Daug kur reprezentacija užsiima ne pačios ministerijos, o joms pavaldžios įstaigos. Todėl parengėme atskiras užklausas, kokiems konkretiems reprezentaciniams dalykams išleisti pinigai ir kodėl tos išlaidos „supuolė“ būtent į paskutinį metų ketvirtį. Jei paaiškės, kad reprezentacinėmis lėšomis apmokėti kalėdiniai vakarėliai ir koncertai, to tikrai netoleruosime“, - tvirtino J. Vaickienė.
Solidarumo nematyti
Audito komiteto pirmininkės manymu, lėšų iššlavimas metų pabaigoje, kad nereikėtų jų grąžinti į biudžetą, susijęs su ydingu biudžeto formavimu.
„Formuojama aklai, ne pagal tikrą poreikį, o priklausomai nuo to, koks biudžetas buvo praėjusiais metais, - teigė parlamentarė. - Ko gero, tas įprotis mus pasiekė dar iš tarybinių laikų: prašykime daugiau, duos mažiau, ir vis tiek išleisime“.
Anot jos, tą patį principą galima įžvelgti ir darbo užmokesčio paskirstyme. Mat įstatymu aiškiai reglamentuotas tik priedų mokėjimas, o įvairios priemokos ir premijos susijusios su tam tikra painiava.
„Kaip įmanoma iš anksto suplanuoti, kad bus viršvalandžių, svarbių nenumatytų darbų, kurie neįeina į pareigybių aprašymus, - stebisi J.Vaickienė. - Mano galva, valstybės tarnautojams neturėtų būti net ir priedo už ištarnautus metus. Nes juk mes visi valstybei tarnaujame, visi bendrai dirbame, bet kažkam yra nustatytos papildomos užslėptos privilegijos. Nors deklaruojama, kad sunkmečiu visi turėtume gyventi solidariai, to solidarumo kaip tik ir nematyti“.
Rašyti komentarą