Prieštarauja pats sau
Naujausias siūlymas - įsteigti Lentvario miesto savivaldybę. Projekto autorius - Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Pasak jo, priklausymas Trakų rajono savivaldybei esą lemia nepakankamą Lentvario reprezentaciją rajono lygmeniu sprendžiant gyvenvietei aktualias ekonomines ir socialines problemas. Projekto aiškinamajame rašte parlamentaras dėsto, kad jo „įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės“.
Tačiau „Respublikos“ pakalbintas J.Narkevičius apsigalvojo ir pripažino, kad tam prireiks nemažų papildomų biudžeto išlaidų, mat teks išlaikyti merą, vicemerus, tarybos narius, savivaldybės klerkus, pastatus ir pan.
„Aišku, papildomų lėšų reikės, bet, nepaisant to, reikėtų Lentvarį padaryti atskira savivaldybe, nes jau yra pateiktas projektas, kad Lentvarį reikėtų prijungti prie Vilniaus. Tada lentvariškiams padidėtų žemės mokestis“, - vieną iš savo siūlymo argumentų pateikė J.Narkevičius.
Prezidentė vetavo
Projektą, numatantį, kad Lentvaris yra Vilniaus dalis, yra pateikęs Seimo narys Paulius Saudargas, mat apklausa esą parodė, kad to nori dauguma lentvariškių, tačiau J.Narkevičius tvirtina, neva P.Saudargas „neteisingai interpretuoja apklausos rezultatus“.
Anot jo, Lentvario savivaldybę sudarytų pats Lentvaris, Neravų bei Salų kaimai ir sodininkų bendrijos „Vokė“ teritorija. Iš viso - 4917 hektarų ir apie 14 tūkst. gyventojų. Trakų rajono savivaldybėje gyventojų liktų apie 16 tūkst. Šiuo metu, norint įsteigti savivaldybę, reikia ne mažiau nei 10 tūkst. gyventojų, tad Lentvaris šį reikalavimą atitiktų. Tiesa, Seimas birželio pabaigoje yra priėmęs parlamentaro Valentino Stundžio pataisą, kad savivaldybei steigti užtektų net ir 7 tūkst. gyventojų (mat to paprašė vienas Pabradės iniciatyvinės grupės, siekiančios gyvenvietei savivaldybės statuso, narys), tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasitarusi su specialistais, pataisą vetavo, o Seimas išėjo atostogų ir veto dar nespėjo apsvarstyti.
Gyventojų - mažiau, valdininkų - daugiau
„Bet kokia reforma, susijusi su naujų savivaldybių steigimu, turi būti ekonomiškai pagrįsta, naudinga valstybei, jos piliečiams, negali būti priimami sprendimai, įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kuris neatitinka valstybės, visuomenės interesų, kuris sudarytų prielaidas nepagrįstai plėsti biurokratinį aparatą ir didinti finansinę naštą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams“, - konstatavo D.Grybauskaitė.
Anot prezidentės, įsigaliojusios pataisos sudarytų prielaidas paradoksaliai situacijai: gyventojų skaičiui mažėjant, būtų didinamas biurokratinis aparatas, tačiau mažėjant gyventojų skaičiui turėtų būti priešingai - turėtų būti mažinama biurokratinė našta Lietuvos žmonėms.
Europoje elgiamasi priešingai
„Europoje vyrauja tendencija savivaldybes stambinti. Europos Taryba yra akcentavusi, kad didesnėse savivaldybėse yra mažiau demokratijos, tačiau mažose savivaldybėse yra mažai ekonominio pajėgumo. Tyrimai ir skaičiavimai parodo, kad tas susikirtimo taškas yra efektyviausias, kai yra apie 40 tūkst. gyventojų, - tai beveik atitinka dabartines mūsų savivaldybes“, - sakė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė nurodė ir dar vieną priežastį, kodėl savivaldybių negalima smulkinti.
„Šis pakeitimas iš esmės kai kurias savivaldybes gali palikti labai blogoje padėtyje, nes jos bus nepajėgios panaudoti europinių struktūrinių lėšų“, - konstatavo R.Žakaitienė.
Nukentėtų atstovavimas
Savivaldybių smulkinimui per balsavimą Seime nepritaręs parlamentaras Saulius Bucevičius turi ir dar kitokių argumentų.
„Savivaldybių smulkinimas yra blogai kad ir dėl tokio pavyzdžio. Štai Joniškio, Akmenės, Pakruojo ir kai kurios kitos savivaldybės neturi atskiro savo atstovo Seime, nes yra per smulkios. Vienas Seimo narys atstovauja dviem savivaldybėms. Tad kai kalbama apie skaidymą, reikia nepamiršti ir tokių dalykų. Gali būti, kad mažoms savivaldybėms būtų sunkiau tvarkytis ekonomiškai, todėl skaidymas būtų eksperimentas“, - sakė S.Bucevičius.
Geriau stiprintų seniūnijas
Didžiausias savivaldybių skaidymo šalininkas V.Stundys aiškina, kad taip valdžia būtų priartinta prie žmonių, tačiau Šiaulių universiteto docentas humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Gumuliauskas tam turi kontrargumentų.
„Jei steigi naują savivaldybę, pirmiausia turi pagalvoti, iš ko ji išgyvens. Taip, argumentas, kad būtų daugiau demokratijos, valdžia priartėtų prie žmonių, pamatuotas, tačiau ekonominiai dalykai to neleidžia daryti. Visiškai pakanka seniūnijos. Jei seniūnija gerai tvarkosi, kam tada dar ir savivaldybės reikia? Juk puikių pavyzdžių turime, kaip gražiai seniūnijos tvarkosi. Neseniai buvau Žagarėje ir buvau maloniai nustebintas. Aš labiau linkęs, kad seniūnijos būtų stiprinamos. Jos vis tiek arčiau žmonių nei savivaldybės. Mažesnėse gyvenvietėse seniūnus net merais vadina. O kai sako, kad naujos savivaldybės nieko nekainuos... Ir pastato išlaikymas, ir politikai, ir nauji savivaldybės darbuotojai kainuos. Galų gale ir sargą samdyti reikės“, - vardijo A.Gumuliauskas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą