Bronius Bradauskas: ne mes valdome valstybę
Bronius Bradauskas: ne mes valdome valstybę

Lietuvos Respublikos Seimas, kuris teoriškai yra įstatymų leidžiamoji valdžia mūsų šalyje, susizgribo, kad valdžios vadelės jau išsprūdo iš rankų. Geras daiktas be šeimininko ilgai nebūna - jas į savo rankas perėmė Konstitucinis Teismas. Kokios perspektyvos laukia teisėjų valdomos šalies?

Po šalto dušo atsitokėjusiems parlamentarams liko dvi išeitys - oriai susirinkti savo portfelius ir išsiskirstyti po namus arba mėginti susigrąžinti valdžią į savo rankas. Kuri šių išeičių parlamentarams priimtinesnė, Seimas pademonstravo antradienį, atmetęs Teisingumo ministerijos projektą dėl teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo. Projektu užsimota atsisakyti nuostatos, kad šios pensijos priklauso nuo paskutinių penkerių teisėjo darbo metų algos dydžio, o skaičiuoti jas siūlyta pagal darbo stažą skirtingos instancijos teismuose. Toks projektas parlamentarų palaiminimo nesulaukė - jam pritarė 36 Seimo nariai, 14 balsavo „prieš“ ir 39 susilaikė. Kas dabar bus? Konstitucinis Teismas, aiškindamas nuostatas dėl teisėjų valstybinių pensijų, yra konstatavęs, kad teisėjų valstybinių pensijų sistema gali būti pertvarkyta tik taip, kad nesumažėtų „bendras teisėjų socialinių (materialinių) garantijų lygis“.

- Ar Lietuva, kur ekonominius klausimus vis dažniau sprendžia Konstitucinis Teismas, vis dar yra parlamentinė-prezidentinė respublika? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Broniaus BRADAUSKO.

- Mūsų valstybei vadovauja ne Seimas, ne Vyriausybė, o Konstitucinis Teismas. Manau, kad tokia situacija valstybėje susiklostė dar tada, kai Konstituciniam Teismui buvo suteiktos visos galios pripažinti prezidento Rolando Pakso apkaltos reikalus. O po to įsivažiavo ir tokią praktiką vykdo iki šių dienų, priima tik sau naudingus sprendimus, daugiau nieko. Pensijos - sau, atlyginimų atkūrimas - sau. O kur kiti? Taip išeitų, kad kiti - ne žmonės, tik teisėjai - žmonės. Tačiau pavojingą darbą dirba ir daugelio kitų profesijų atstovai. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai, valstybės saugumo departamento pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai... Šių profesijų atstovų atliekamas darbas yra galbūt net pavojingesnis už teisėjų. Tokių pavyzdžių yra daug. Mano žiniomis, Vengrijoje Konstituciniam Teismui uždrausta kištis į ekonominius reikalus, nes priešingu atveju gali būti sužlugdyta valstybė. ES dėl tokio sprendimo paburbėjo, paburbėjo ir nutilo, o ką?

- Galbūt Europoje yra ir daugiau valstybių, kurioms diriguoja vietos Konstitucinis Teismas?

- Nežinau, kad ekonominius dalykus daugiau kokiose nors valstybėse spręstų Konstitucinis Teismas. Čia neįmanoma. Biudžetą tvirtiname mes, Seimas, o Konstitucinis Teismas mums sujaukia. Nemanyčiau, kad tai yra pagal įstatymus. Jeigu aklai vykdysime Konstitucinio Teismo sprendimus, tokia politika valstybę gali privesti prie bankroto. Kaip to išvengti? Seimo narys Petras Gražulis yra įregistravęs gerą ir dėmesio vertą pataisą, kad Konstitucinio Teismo sprendimai turėtų įsigalioti tik tada, kai Seimas dėl jų priima atitinkamą įstatymą. Tada viskas būtų gerai.

- Kodėl Lietuvoje valstybinės pensijos skiriamos ne tik už nuopelnus valstybei, bet jau ir už priklausymą teisėjų kastai?

- Be abejo, valstybinės pensijos turėtų būti skiriamos tik už nuopelnus valstybei, už tai, kad žmogus kažką valstybei davė. Mano įsitikinimu, skirstyti valstybines pensijas pagal profesijas tikrai nėra teisinga. Anksčiau valstybinės pensijos ir būdavo skiriamos atsižvelgiant į žmogaus nuopelnus šaliai, bet dabar atsirado išskirtinis dalykas, kad vieni žmonės gauna valstybines pensijas tik dėl to, kad jie eina tas, o ne kitas pareigas. Taip sudaryta galimybė dirbti tame poste, nieko nenuveikti ir gauti valstybinę pensiją. Čia ne tas kelias. Mūsų šalyje teisėjai dabar gauna ir valstybinę pensiją, ir senatvės pensiją - apie 800 eurų valstybinės pensijos ir beveik antra tiek senatvės pensijos.

- Teisėjams juk nėra svetimos ir tarp kitų mirtingųjų gajos nuodėmės: korupcija, girtavimas... Kuo remiantis tada teisėjų kasta keliama aukščiau kitų?

- Teisėjai - irgi žmonės. Jie ir išgeria, galbūt ir papiktnaudžiauja, ir visa kita. Manau, kad kaip žmonės teisėjai niekuo nesiskiria nuo paprasto mūrininko. Nelyginu pačių specialybių, lyginu žmones. Paprastas darbininkas gi irgi yra žmogus. Tai kodėl vienos profesijos žmonės yra pakylėti aukščiau už kitus? Tokia praktika nėra teisinga. Jeigu tu nusipelnei - tai prašau, gauk valstybinę pensiją. Jeigu nusipelnė paprastas žmogus, jei jis atliko kokį nors valstybei labai gerą darbą - jis irgi turėtų gauti valstybinę pensiją.

- O kaip išgyvendinti iš Lietuvos tradiciją, leidžiančią gyvuoti išrinktųjų grupėms, užsitikrinančioms sau geresnę ateitį kitų piliečių sąskaita?

- Tai padaryti įmanoma tik įstatymais. Ir reikia, kad Seimo nariams nebūtų daroma įtaka, kad jie balsuotų ir atitinkamus sprendimus priimtų vadovaudamiesi tik savo sąžine. Bet kai ir Seimo nariai yra paveikiami... Kol kas situacija prasta, nematau prošvaisčių.

- Jei Seimo nariai leido vadovavimą valstybei perimti Konstituciniam Teismui, ką jie begali padaryti?

- Bandysime atkurti. Jei atsiras drąsių Seimo narių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder