Tarptautinei vedusių kunigų federacijai vilties teikia pernai kardinolo Jozefo Racingerio išsakytos mintys apie vedusių kunigų tradicijos sugrąžinimą. Jie tikisi kad dabar, kai Vakarų pasaulyje taip trūksta kunigų, Vatikanas ryšis pakeisti savo devynis šimtmečius vykdomą politiką bei nuostatas.
Ką buvę ir esami katalikų dvasininkai galvoja apie šį tabu - ar tai nėra dogmatiška atgyvena, ar šeimą sukūręs kunigas iš tiesų nebetinkamas tarnystei Dievui ir žmonėms?
Ar būtina eiti prieš prigimtį ir kokią prasmę turi ši atsižadėjimo auka? Ar giminės pratęsimo atsisakymas daro kunigą šventesnį?
Šventumo nepadaugės
Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios administratorius, klebonas Vilius Viktoravičius mano, jog celibato panaikinimas neišspręstų nei dalies susidariusių Bažnyčios, nei visuomenės problemų.
"Kunigai nėra šventieji, o laikytis ar nesilaikyti celibato yra drausminis bažnyčios dalykas. Kunigų trūkumas nieko bendra neturi su privaloma viengungyste; problema ta, jog Vakarų civilizacijoje ir kultūroje apskritai prarandamas bet koks dvasingumo supratimas, religinio sakralumo jausmas.
Liberalėjančiame pasaulyje daugėja "vartotojų", ir vis mažiau sugebama aukotis bei pasišvęsti.
Evangelikų kunigams leidžiama tuoktis, įteisinta moterų kunigystė, tačiau dėl to nedaugėja šios konfesijos dvasininkų", - teigė V. Viktoravičius.
Jis tvirtino nemanantis, kad šeima stabilizuotų tuos kunigus, kurie, tarsi kompensuodami šeimos neturėjimą, kolekcionuoja meno vertybes ar atsiduoda pražūtingoms aistroms: "Tai atskiro žmogaus problema, jei ne vienokia, tai kitokia. Girdėjome apie kunigų pedofilijos skandalą, tačiau pedofilų pasitaiko ir tarp gydytojų, pedagogų ir kitų sluoksnių atstovų".
O kai kunigystės atsisakoma dėl meilės?
"Aš labai gerbiu tokį žmogaus apsisprendimą; jis atėjo žinodamas sąlygas, taisykles, bet nebegali jų laikytis, tai paprasčiausiai sako: "Atleiskit, aš išeinu".
Bet tokių nėra labai daug. Jeigu celibatas arba apskritai kunigystė žmogui yra kankinystė, manau, jis pasitrauks, ilgai neišbuvęs savo poste, bet jeigu priėmei tą pareigą ir dirbi dėl tos Bažnyčios, susilaikymas nėra didelis nuostolis.
Taip, kažkas prarandama, kita vertus, atsižadėdamas šeimos, esi visiems prieinamas. Aš galvoju, kad celibatas įgalina kunigą laisviau ir paprasčiau darbuotis žmonėms ir bažnyčiai, nes jei turėčiau šeimą, mano akimis, ji būtų pakankamai nelaiminga ir nuskriausta. Esu už celibatą, nes vietoje tarnystės savo šeimai pasirinkau tarnavimą visiems", - sakė V. Viktoravičius.
"Nesvarbu, su kuo miega nuodėmklausys"
"Manau, kad celibatas nėra natūralu, normalu, bet tai yra transcendentalu. Jeigu žmonės ryžtasi tokiam radikaliam gyvenimo būdui, tai arba jie išprotėję, arba turi tam tikrų priežasčių", - sakė laidos "TV pagalba" dalyvis Gediminas Jaunius, trejus metus prabuvęs jėzuitų vienuolyne, dvejus iš jų mokęsis Kauno kunigų seminarijoje, po to dar septynis mėnesius praleidęs "griežto režimo" jėzuitų stovykloje.
"Celibatas yra iššūkis mūsų seksualizuotai visuomenei. Mums tai nesuvokiama ir erzina, bet manau, kad tų žmonių gyvenimo kokybė gal net didesnė negu mūsų visų - kalbu apie dvasinę situaciją ir vidinį komfortą.
Visuomenė turėtų su tuo susitaikyti ir gerbti, pagalvoti, vardan ko žmonės tam ryžtasi, ir neturėtų spręsti, leisti tą celibatą ar panaikinti", - teigė G. Jaunius.
Jo teigimu, dėl to, kad kunigystės žmonės neatlaiko ir išeina, kaltas ne celibatas, o ta įtampa tarp visuomenės ir bažnyčios, kur, "beje, irgi yra nešvarių dalykėlių, kaip nėra namų be dūmų".
"Tačiau Bažnyčios negalima vertinti iš marketingo pusės, aš į ją žiūriu kaip tikintysis. Tiesą sakant, man nesvarbu, ar mano nuodėmklausys miega su pagalve ar su "pročkele" - ateinu pas jį kaip pas dvasininką, autoritetą", - tikino buvęs vienuolis.
Jis sako esantis už skaistybę ir celibatą, nes "kažkas turi mus vesti į priekį": "Lytiškumas nėra nei blogis ar niekšiškumas. Gal pasirodysiu pamišęs, bet tikrai tikiu, kad tie žmones, kurie vardan Dievo atsisako tam tikrų gerų dalykų, mato tame prasmę ir gauna dar geresnius. Manau, malda yra šis tas daugiau nei seksas, jeigu ji yra nuoširdi ir gili".
Šeimos kenčia
"Tai, kad kunigai šiuo klausimu pareiškė savo nuomonę, jų reikalas, bet tai sprendžia vyresnybė Popiežiaus visuotiniame Bažnyčios susirinkime", - sakė Telšių vyskupijos licėjaus rektorius Saulius Tamašauskas.
Ne provokuodama, nuoširdžiai jo klausiau, ar tėvystė nesuteiktų kunigams visaapimančio žmoniškumo ir meilės, nes, tarkime, tik tada, kai pati pagimdžiau, many prabudo toks motinystės instinktas, kad pulčiau iš ugnies traukti ir svetimą vaiką?.
"Manau, kad būtų geriausias variantas, jeigu žvelgtume į Rytų bažnyčią, kuri suteikia galimybę pačiam žmogui pasirinkti - gyventi šeimoje ar laikytis celibato, - sakė pašnekovas. - Jeigu žmogus atsiduoda rimtai tarnystei ir šoka į tai visiškai atsidavęs, stačia galva, iš tikro jam nelieka laiko šeimai, kuri, beje, nukentėtų."
Ar jam pačiam buvo sunki skaistybės našta?
"Prieš pasirinkdamas kunigystės kelią, svarsčiau vieną ir kitą pusę, bet kai patekau į tą terpę, supratau, kad iš tikrųjų celibatas man yra Dievo dovana. Aš galiu pilnai atsiduoti savo tarnystei, ir manęs negraužia sąžinė, kad galbūt per mažai dėmesio skyriau savo artimiesiems. Matau, jog draugų, kurie įsijungė į bažnyčios gyvenimą ar užsiima labdaringa veikla, šeimos nukenčia, yra nesutarimų".
Žmona ir vaikai - lyg šarvas
"Pas mus ir vedęs žmogus, vienpatys, gali būti įšventintas į kunigus. Klaipėdoje iš pravoslavų kunigų du laikosi celibato, penki - vedę, nes turėjo tokį potraukį", - sako Klaipėdos stačiatikių bažnyčios šventikas Viktoras Timoninas.
Jis pats yra vedęs, tad esą yra ir pranašumų, ir sunkumų: "Man reikia daug rūpintis šeima, o jei gyvenčiau pats sau, poreikiai būtų minimalūs. Tačiau mano šeima yra mano naminė bažnyčia - žmona susijusi su bažnyčios choru, vaikai tarnauja bažnyčiai, todėl esu nepriklausomas, nereikia ieškoti padėjėjų iš šalies - visa tikinti šeima tam tikra prasme išsižadėjusi pasaulietiško gyvenimo pagundų".
"Aišku, tą savaitę, kai tarnauju, neturiu teisės turėti lytinių santykių, tad pravoslavų kunigas negali sau viską leisti: medų duodama pauostyti, bet ne palaižyt. Susilaikymas būtinas per pasninkus, dėl kitų priežasčių, taigi neįsivažiuosi", - juokėsi šventikas.
Anot jo, pravoslavų kunigams gyvenimas su žmona ir vaikų gimdymas nėra nuodėmė: "Mes gyvename ne tik dėl vaikų, bet ir apsaugodami save nuo paleistuvystės. Ieva ir Adomas rojuje buvo palaiminti daugintis. Kristus sakė: "Kaip jūs galit mylėti Dievą, kurio nematot, jeigu nemylit artimo, kurį matot?"
Man šeima yra kontrolė, šarvas. Ne sykį išpažinties ateidavo moteris atgailauti, ir taip pasakojo apie savo nuodėmes ir paleistuvystes, jog galvodavau - ji mane verbuoja, ar ką? Jeigu nebūčiau vedęs, gal man sukiltų gyvuliški geismai, gal ji mane ir nuvestų į pagundą, o dabar esu šaltas kaip aisbergas ir abejingas", - sakė Tėvas Viktoras.
Ivona ŽIEMYTĖ
"Vakarų ekspreso" apklausa
"Kunigas - toks pat žmogus..."
Pasiteiravome praeivių nuomonės, ar katalikų kunigų celibato panaikinimas būtų pažangus reiškinys, ar vis dėlto neverta laužyti tradicijos?
Kazimiera
Celibato panaikinti nereikia: vis dėl to kunigo profesija - išskirtinė, atsakinga, žmogus renkasi visam gyvenimui. Taip jau buvo, gal ir reikėtų palikt. Jis renkasi, jis žino, kur eina, prievarta niekas neverčia, žmogus apmąstė, jis yra pasiryžęs tam. Nors, laisvėjant visam kam... Nežinau - kaip nutars Šventasis Tėvas su palyda, taip ir tebūnie.
Agnė (nesutiko fotografuotis)
Žmogiška prigimtis reikalauja savo, ir aš nemanau, kad šeima trukdytų dieviškai meilei. Beprasmiškus draudimus panaikinti vertėtų. Ar jūs galvojat, kad visi kunigai šventi? Žiūrėkit, jaunas kunigas - jauna šeimininkė, tik visa daroma slapta; aš pažįstu kelis jaunus kunigus, ir matau, kad jiems nėra lengva. Mylėti savo artimą kaip pats save ne iš knygų mokaisi, bet gyvendamas šeimoje, kur taip pat yra ko atsižadėti.
Albinas
Na, reikėtų, kad kunigai turėtų savo žmonas, nes vis tiek gaspadines turi. Bet apskritai ne kiekvienas vyras tą moterį turi. Aš galvoju, kad pažanga, demokratija ir sveikas protas nugalės...
Irena
XXI amžiuje žmonės patys pasinaikina tuos tabu, kai jiems to reikia. Esu senosios kartos, mačiau visokių kunigų ir jų santykių su žmonėmis; dabar jie laisvesni, tolerantiški, drąsesni ir ne tokie dogmatiški. Gal ir reikėtų panaikinti celibatą, moterys mažiau koketuotų su kunigais - naujam amžiui naujas etikos kodeksas. Arba turi būt labai šventas kunigas, kuris tikrai atsižada visų žemės malonumų ir pagundų, bet manau, patys kunigai nori vesti. Skaitėt "Da Vinčio kodą", "Angelai ir demonai" - ten aprašomi fanatikai, kurie save plaka geležiniais virbais, bet ar to Dievui reikia? Kiti kunigai dabar eina į barus, tai kitas nukrypimas.
Vladimiras
Kai pas mus klesti tokie dalykai kaip homoseksualumas ir taip toliau, celibato palikti nereikėtų. Jeigu kunigas turėtų savo šeimą, jis rodytų pavyzdį visuomenei, kaip sukurti brandžią santuoką, kaip auklėti vaikus. Rusų cerkvėje daugiau paprastumo, kunigams užtenka laiko ir šeimai, tačiau jiems ir parapija - didelė, visuotinė šeima.
Artūras
Panaikintų tą celibatą! Kunigystė - tai darbas, nesuprantu, jie tokie pat žmonės iš kūno ir kraujo, o palikuonių turėti neturi teisės. Jokio pasirinkimo - prie ko tai veda? Žinoma, kunigai mylisi, tik paslapčia. Manau, jeigu ne, tai nenormalūs žmonės, suvaržyti ir širdyje tuo piktinasi.
Eimantė
Aš nežinau, kaip atimti iš žmogaus prigimtinę teisę. Sakyčiau, savotiškai suluošinama jo siela ir gyvenimas. Mes ne angelai, turime kūnus. O ką, juk gydytojas irgi pasirinko kilnią misiją, o jeigu turi šeimą, ar jis blogiau operuoja ir gydo? Man tai gaila katalikų kunigų, ir aš nieko prieš, kad jie kurtų šeimas, augintų savo vaikus, būtų laimingi.
Reda
Manau, žmogui, kaip asmenybei, santuoka padeda atsiverti meilei, pareigai, padeda augti. Suprantat, kunigas vis dėlto irgi žmogus, ir jis nori žmoniško gyvenimo. Atimti iš jo dalį šilumos, neleisti pajusti moters meilę yra nenatūralu. Aišku, aš už tai, kad kunigas turėtų teisę vesti tik vieną kartą. Atsižadėjimų ir pasišventimo kunigo kelyje ir taip pakanka, jis ir taip atsiduoda savo darbui visa dvasia, kūnu ir viskuo. Tik jis vis dėl to žmogus.
Kalbino Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą