Vakar Seimo rūmuose viešpatavo praeito dešimtmečio kovų už nepriklausomybę dvasia. Apie tai bylojo surengta paroda, lankytojų pilnos salės: iškilmingu posėdžiu buvo minimos 15-osios Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimo metinės. Nepaisant pompastiškų kalbų, parlamento kuluaruose renginys prilygintas senų sąskaitų suvedinėjimui bei priekaištų dabartinei šalies politikai demonstravimui.
Po praėjusį šeštadienį įvykusio aštuntojo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės suvažiavimo vis daugiau kalbų sklinda apie tai, ar dar reikalinga ši politinė organizacija, ar jos misija - baigta?
V. Landsbergis kelia bures
Pasak Seimo pirmininko Artūro Paulausko, šiandien sunku būtų pervertinti Sąjūdžio nuopelnus šalies nepriklausomybei. "Sąjūdis buvo puiki politikos mokykla, vos per kelis semestrus sugebėjusi parengti naujai Lietuvai ištisą plejadą visiškai naujų politikų, kurių dauguma ir šiandien aktyvūs politiniame gyvenime. Maža to, ar kas nors yra matęs tokio lygio organizuotumą, aptikęs istorijos metraščiuose per visą šalies tūkstantmetį bent vieną tokį Lietuvos vieningumo atvejį?"-klausė A. Paulauskas.
Į tribūną pakilus buvusiam Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, teko išgirsti nuomonę, jog kai kam kelia abejonių dabartinis Sąjūdžio egzistavimas.
Pasak parlamentaro, nuo 1988-ųjų iki 1993-ųjų metų buvo pirmasis Sąjūdžio laikotarpis, antrasis tęsiasi iki šiol. "Pastarieji metai - daugiau istorinės reikšmės, tai - tarsi priekaištas pametusiems idealus. Aš matau, jog vyravęs pragmatizmas peraugo į feodalizmą, ypač nepatinkantį jaunimui. Matau norą įstatymais prasiilginti sau valdžią. Ir, žinote, sielų specialistė Bažnyčia sako: reikia naujojo atgimimo, reikia trečiojo Sąjūdžio laikotarpio",- pareiškė neseniai iš Konservatorių frakcijos pirmininko pareigų pasitraukęs politikas.
Siūlė užsiūti kišenes
Gausių ovacijų sulaukė anuomet "tautos sąžine" vadintas vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, poetas Justinas Marcinkevičius. Rašytojas neišskyrė 1988-ųjų metų kaip Sąjūdžio pradžios, jo manymu, tai - nuolatinė Lietuvos dvasios būsena. "Pradžią matau devynioliktojo amžiaus sukilime, knygnešio maišelyje, Maironio "Pavasario balsuose", partizanų žeminėje... Tačiau Baltijos kelyje buvome laisvesni nei esame dabar",- sakė jis.
Poetas pabrėžė, jog anuomet buvome laisvi nuo politinio ir socialinio egoizmo, melo, karjeros troškulio. "Tada žmonės nesidalino girių ir laukų. Dabar sunku bus įtikinti piliečius, jog laisvė - ne gramai, kupiūros ar pareigos, bet suverenitetas. Sąjūdžio kaltė yra nesugebėjimas nuspėti, jog atsiras žmonių, kurie žvelgs tik į Lietuvos kišenes, taigi, prašau jas užsiūti",- po šių žodžių parlamento salėje pasigirdo audringos ovacijos.
Savo kalbą J. Marcinkevičius pabaigė mintimi, jog Sąjūdis neišaugo į moralinę jėgą, jis baigėsi 1990-ųjų kovo 11-ąją, tačiau liko atmintyje.
Nemokame gyventi laisvėje?
Itin pesimistiškai nusiteikęs buvo nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. "Koks buvo Sąjūdžio tikslas? Nepriklausomybė. Jis pasiektas. Tačiau ta laisvė sutapo su laisve daryti, ką nori: išsisukinėti nuo atsakomybės, mokesčių, bėgti iš Lietuvos ir t.t. Bet juk nepriklausomybės be atsakomybės nebūna. Mes dar nemokame gyventi laisvėje, nesugebame įleisti šaknis, bujoti ir augti savo gyvenimo rimtyje",- sakė Nacionalinės centro partijos pirmininkas.
Sąjūdžio net nereikėjo?
"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar reikia dar Sąjūdžio kaip politinės organizacijos, ar nebaigta jos misija, seimūnas Vytautas Šustauskas atsakė: "Na, klausyk, nejuokink tu manęs savo kvailu klausimu: niekada aš nebuvau Sąjūdžio nariu. Kuomet visi dundėjo rankomis sujungti Baltijos valstybes, Kretingos stadione aš surengiau mitingą prieš Sąjūdį. Atėjo gal 120 žmonių ir aš pasakiau: "Lietuvos nebėra, nes tik 120 protingų šalies piliečių matau". Juk tas Sąjūdis buvo įkurtas specialiųjų tarnybų, o tai, kad eina už nepriklausomybę, vėliau paskelbė tik vedami savo interesų",- teigė skandalingasis parlamentaras.
V. Šustausko manymu, "tie" žmonės išvogė Lietuvą ir dabar, kai jau nebėra ką nugvelbti, stoja į ES". Klaipėdos universitete studijuojantis politikas apgailestavo, jog tokiu būdu mes prarasime puoselėtą, Sąjūdžio deklaruotą nepriklausomybę.
Įsikarščiavęs parlamentaras vėliau pareiškė, jog Sąjūdžio apskritai Lietuvai nereikėjo: "Žiūrėkite, 15 buvusios tarybų Sąjungos valstybių tapo nepriklausomomis ir be jokių sąjūdžių, o mes tik prisivirėme košės",- teigė jis.
Tuo tarpu vienas jauniausiųjų parlamentarų Ramūnas Karbauskis "Vakarų ekspresui" pažymėjo, jog šiuo metu sąjūdis yra reikalingas, tačiau kultūrinis. "Reikia sujudimo prieš kosmopolitizmo dvasią, užgožiančią pilietiškumą",- sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą