Dėl kuro kainų - kaip pelės po šluota

"Vakarų ekspresui" - iš Briuselio

Nors europinis traukinys lėtas kaip vėžlys, tačiau labiausiai pabrangusio kuro problemą ir grėsmę ekonomikai jaučiančios šalys labiau linkusios neprieštarauti vyresniesiems Sąjungos broliams ir seserims.

Tokią išvadą galima būtų padaryti po praėjusį savaitgalį Didžiojoje Britanijoje vykusio neformalaus 25 Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) susitikimo, kuriame dalyvavo ir mūsų valstybės atstovai, tarp kurių - ir finansų ministras Zigmantas Balčytis.

Interviu "Vakarų ekspresui" minėtame susitikime dalyvavusi Briuselyje dirbanti finansų atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje ES Miglė Tuskienė teigė, kad savo nacionalinius principus pademonstravo vienintelės Lenkijos atstovai, tačiau už tai buvo supeikti ir "nusodinti".

Tuo metu lietuviai linkčiojo galva ir pritarė bendriems, tačiau labai lėtiems sprendimams.

Kokiomis temomis kalbėjosi finansų ministrai?

Vienas svarbiausių klausimų buvo naftos kainų augimo poveikis Europos Sąjungos ekonomikai. Buvo sprendžiama, kaip šalys turėtų reaguoti į kuro kainų šuolį.

Ministrai sutarė, kad rizika ekonomikos augimui yra, tačiau nedidelė. Jei ir bus tas neigiamas poveikis, jis neturėtų būti milžiniškas: pagal prognozes yra suskaičiuota, kad 2005 metais Europos ekonomikos augimas nukentėtų 0,25 proc., o 2006 metais - 0,3 procentinio punkto. Tai nėra dideli skaičiai palyginti su JAV - ten neigiamas poveikis ekonomikai siektų nuo 0,5 iki 1 procentinio punkto.

Ar priimti kokie nors sprendimai?

Ministrai pabrėžė, kad pirmiausiai būtini koordinuoti veiksmai, o pavieniai šalių judėjimai aptariamos problemos neišspręs. Taip pat sutarta vengti taikyti trumpalaikes fiskalines priemones - būtent akcizų degalams ir PVM mažinimą.

Labiau šį kartą akcentuojamas kitų žaidėjų atsakomybės klausimas - pirmiausiai, naftą išgaunančių ir perdirbančių šalių, OPEC atsakomybė. Šie žaidėjai taip pat turėtų reaguoti į susidariusią situaciją, nes problemų sprendimas nėra vien tik nacionalinių Vyriausybių rankose.

Buvo paminėta, kad reikia vesti tolesnį dialogą su Rusija, Norvegija bei OPEC dėl galimo investicijų didinimo į naftos gavybos pajėgumus. Pabrėžtas ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, energiją taupančių, inovacinių technologijų taikymas.

Ar kalbėta apie galimus naftos gavyba ir perdirbimu užsiimančių įmonių piktnaudžiavimus?

Taip - pabrėžta, kad yra labai svarbu turėti gerus duomenis. Kitaip tariant, kad naftos rinkos būtų skaidrios, būtų aiškūs duomenys apie atsargas ir tai nekeltų panikos bei leistų adekvačiai reaguoti į susidariusią padėtį.

Paremtas ir rugsėjo 2 dieną Tarptautinės energetikos agentūros priimtas sprendimas leisti per dieną papildomai panaudoti 2 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų.

Ar dėl to Lietuvoje situacija pagerės?

Matote, net ne visos Sąjungos valstybės yra agentūros narės, Lietuva - taip pat ne narė. Tarp ketinančių naudoti rezervus yra Olandija, JAV, Japonija, kitos šalys.

Pagal standartus privalomasis rezervas apima kuro panaudojimą 90-čiai dienų, o mūsų valstybė šiuo metu yra pereinamajame laikotarpyje ir esame sukaupę rezervą 50-čiai dienų.

Ar naujosios Sąjungos narės kooperavosi tarpusavyje ir bandė kalbėti, derėtis išvien?

Kokių nors atskirų blokų nebuvo. Senosios ir naujosios narės buvo susivienijusios.

Ar nebuvo jokių prieštaraujančių pusių, visi pūtė į vieną dūdą?

Visos narės sutarė, kad nebus mažinami mokesčiai. Tiesa, Lenkijos atstovai pranešė, kad jie mažina akcizus kurui, tačiau toks pavienis pasisakymas ar iniciatyva buvo labai pasmerkti kitų Sąjungos narių.

Tačiau reikia suprasti, kad Lenkijoje akcizai yra didesni nei minimalūs, kaip yra pas mus.

Lietuvos pozicija taip pat sutapo su didžiosios dalies Sąjungos narių?

Taip - manome, kad mokesčių mažinti nereikėtų, nes to padaryti negalime pagal Sąjungos direktyvas. Reikia bendrai koordinuoti veiksmus, orientuotis į naftos gavybą, perdirbimą. Žinoma, tai nėra trumpalaikės priemonės.

Denisas NIKITENKA