Vakar į Lietuvą trijų dienų vizito atvyko Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmud Abbas), šiandien jis susitinka su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Tai pirmasis dabartinio Palestinos vadovo vizitas Lietuvoje. Šalies vadovė su M.Abasu aptars dvišalius Lietuvos ir Palestinos santykius, Palestinos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, Artimųjų Rytų taikos procesą ir padėtį regione.
Apie šio vizito prasmę ir tikslus „Respublika“ kalbėjosi su islamo tyrinėtoju, politologu Egdūnu Račiumi.
- Kuo svarbi Palestinai Lietuva arba atvirkščiai - Lietuvai Palestina, kad sulaukėme aukščiausio šios šalies vadovo vizito?
- Kiek man yra žinoma, šis vizitas nebuvo Lietuvos iniciatyva. Vizitas parengtas palestiniečių iniciatyva ir jiems Lietuva buvo pirmiausia svarbi kaip ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė, o ne nacionalinis mūsų kontekstas. Kitaip tariant, aš nematau čia jokiu būdu Lietuvos valstybės intereso. Galima spėti, kad Lietuvos užsienio politikos formuotojai tam tikra prasme jaučiasi nepatogiai dėl šio vizito. Nes Izraelis, kuris visame Lietuvos užsienio politikos kontekste yra labai jautri tema, gali vienaip ar kitaip sureaguoti, užklausti dėl šio vizito tikslų ir pan. Šiuo požiūriu, spėju, Lietuvai būtų smagiau, jeigu palestiniečiai nebūtų inicijavę tokio susitikimo aukščiausiu lygiu su mūsų šalies vadovais ir kitais politikais. Kadangi palestiniečiai jau leido suprasti, kad vizitas vyks ES rėmuose, Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai šaliai, nebūtų gražu atsisakyti, todėl spėju, kad buvo nuspręsta maždaug taip: „Tegul atvažiuoja, paklausysime...“
- Vadinasi, aukščiausieji mūsų šalies vadovai su mielu noru būtų išvengę tokio palestiniečių vizito, jei tik būtų suradę kokį pretekstą?
- Šiuo požiūriu esu įsitikinęs, kad iš Lietuvos pusės tikrai nėra jokio susidomėjimo ar intereso šiuo vizitu, Lietuva nėra ta valstybė, kuri rūpintųsi palestiniečių tauta ar Palestinos suverenumo klausimais. Labai gerai prisimename, kaip buvo balsuota dėl Palestinos tarptautiniuose forumuose, dažniausiai priešingai visai pasaulio bendrijai, žinoma, išskyrus JAV ir Izraelį... Manau, tokių balsavimų momentas tiek mūsų užsienio reikalų ministrui, tiek prezidentei nebus itin malonus M.Abaso vizito metu, nebent palestiniečiai bus pernelyg kultūringi ir to neprimins. Tačiau jie gali ir kitaip suformuluoti klausimą, pavyzdžiui: „Kodėl jūs nenorite, kad mes būtume nepriklausoma valstybe?“ Sunku įsivaizduoti, ką į tai atsakytų mūsų aukščiausi pareigūnai...
- O ar įmanoma įsivaizduoti, kad Palestinos klausimu mūsiškiai kada nors balsuotų kitaip nei Amerika ir Izraelis? Juk netgi kaimyninės Latvija ir Estija kažkodėl nebijo balsuoti pagal savo įsitikinimus, o ne pagal kažkieno pageidavimus iš šalies.
- Neįsivaizduoju, kokios galėtų būtų aplinkybės, kad taip nutiktų. Nebent kas nors nutiktų ES rėmuose, pavyzdžiui, Briuselio siekis turėti bendrą užsienio politiką, ir ši politika taptų palanki Palestinos atžvilgiu. Ir tai, jeigu Lietuva neturėtų galimybės vetuoti tokio ES sprendimo, tuomet galbūt... Tačiau reikėtų, kad ES užkulisiuose darytų atitinkamą spaudimą Lietuvai. Kitaip nematau galimybės, kad Lietuva „savanoriškai“ pritartų Palestinos valstybės sukūrimui, jeigu tam nepritaria JAV ir Izraelis.
- Šiaip ar taip, M.Abaso vizitą derėtų sieti su Palestinos valstybingumo įteisinimo ir tarptautinio pripažinimo aspiracijomis?
- Vienareikšmiškai. Čia ir yra pagrindinis palestiniečių vizito tikslas: ne tiek pirmininkaujančiai valstybei priminti savo aspiracijas, kiek parodyti, kad M.Abasas, kaip Nepriklausomos Palestinos valstybės vadovas, yra priimamas ES Tarybai pirmininkaujančioje valstybėje. Šiuo atveju jiems nėra svarbu, ar tai yra Lietuva, ar būtų Liuksemburgas, ar Malta... Vėlgi prisiminkime, kad tik labai nedaug valstybių taip atvirai, kaip mes, pasakė nepalaikančios Palestinos valstybingumo. Nemanau, kad ir M.Abasas su didžiuliu džiugesiu čia važiuoja, tačiau jo tikslas labai aiškus - kiek galima daugiau „padėti Palestiną ant pasaulio žemėlapio“. Ir svarbu tai padaryti ne tik fiziniame žemėlapyje, bet ir mentaliniame, kartu formuojant ir palankią žiniasklaidos opiniją. Galbūt tikimasi, kad jeigu Lietuvoje šis vizitas bus plačiau nušviestas, tai ir mūsų šalies piliečiai palankiau vertins Palestiną ir palestiniečius. O labai tolimoje perspektyvoje ta palanki nuomonė galbūt galėtų atsispindėti ir aukščiausių pareigūnų sprendimuose...
- Vis dėlto kiek realios Palestinos galimybės sulaukti tarptautinio pripažinimo ir tapti visateise valstybe?
- Žiūrint iš dabartinio taško ir prisimenant, kiek buvo nuveikta šiuo klausimu per kelis dešimtmečius, man atrodo, kad tai yra labai tolima perspektyva. Yra keletas dalykų. Galbūt galime šnekėti, kad tokiai valstybei pasaulio didieji leistų formaliai egzistuoti ir ji atsirastų žemėlapyje bei Jungtinėse Tautose. Bet ne tai svarbiausia. O svarbiausia yra tai, kad Palestina labai glaudžiai susijusi su Izraeliu, ypač infrastruktūros požiūriu. Bet koks blokavimas arba sabotavimas iš Izraelio pusės padarytų tą valstybę negyvybingą. Ypač tai liečia Vakarų Krantą, kur Izraelis ir toliau plečia savo nausėdijų tinklą, o tai reiškia, kad Izraelis visada turės pretekstą ginti savo piliečius ir imtis prieš Palestiną įvairiausių priešiškų veiksmų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą