Dirbti verta bet kokia kaina?
Dirbti verta bet kokia kaina?

Dabartinės žmonijos rykštė - nedarbas - net ir metant didžiules pajėgas kovai su juo, vis kopia kaskart į naujas aukštumas. Pašalpas gaunančių ir valstybės ar savivaldybės išlaikomų asmenų galima rasti kone kiekvienoje šeimoje. Žmonės praranda įgūdžius, jaučiasi nereikalingais, praranda gerbtiną socialinį statusą, dažnai - aptingsta ir nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo būdo. Įvairios valstybės ieško skirtingų būdų, kaip neišstumti bedarbių iš įprasto gyvenimo. Lietuvoje taip pat griebiamasi įvairiausių priemonių. Viena jų - gyventojų telkimas visuomenei naudingam darbui - netrukus turėtų įsigalioti ir Klaipėdoje. Tiesa, verslininkai abejoja, ar viešieji darbai padės bedarbiams tobulinti darbo įgūdžius.

Štai Estijos vadovai teigia darantys viską, kad sumažintų nedarbą. Valstybė netgi moka darbuotojui minimalią algą, jei darbdavys sutinka jam duoti darbo. Šalies vadovų nuomone, tai toliaregiškiau, nei mokėti bedarbio pašalpą ir versti žmogų jaustis nereikalingam, prarasti socialinį statusą, pripratinti jį prie išlaikytinio gyvenimo. Estijoje žmonės įdarbinami laikinuose darbuose, kuriamos naujos darbo vietos, tokios kaip pusiau konduktoriai viešajame transporte, pusiau socialiniai darbuotojai, padedantys keleiviams. Atlyginimas tokiu atveju nėra didelis, tačiau tikima, jog taip žmonės nesijaučia išstumti iš gyvenimo.

Naujoji Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, jog Lietuvoje taip pat veikia panašūs mechanizmai. Pavyzdžiui, registruotiems Darbo biržoje bedarbiams, be kitų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių, siūloma dirbti ir viešuosius darbus (sudaromos darbo sutartys, mokami atlyginimai), be to, savivaldybės gali telkti žmones visuomenei naudingiems darbams. Šios dvi priemonės yra skirtingos, bet abiejų esmė panaši - padėti žmogui neiškristi iš aktyvaus gyvenimo, nepamiršti darbinių įgūdžių bei gauti pajamų.

"Žinoma, šioje, kaip ir kitose srityse, yra kur tobulėti. Darbo biržos siunčia žmones tobulintis, tačiau ilgus metus teko stebėti, jog profesinio mokymo rezultatai nėra pakankami, susidarė sąlygos plisti nuomonei, kad tas profesinis mokymas yra labiau dėl paties mokymo, dėl stipendijos, o ne dėl to, kad tuos įgūdžius žmogus realiai pritaikytų. Nuo 2012 metų kovo profesinis mokymas įgyvendinamas pagal naujus principus - kai būsimas darbuotojas su darbdaviu ir Darbo birža gali sudaryti sutartį, kad, įgavęs tam tikrų gebėjimų, jis gaus konkrečią darbo vietą, todėl viskas vyksta tikslingiau", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Pabedinskienė.

Ministrės manymu, ateityje būtina skatinti glaudesnį darbdavių ir Darbo biržos, taip pat švietimo sistemos bendradarbiavimą, plėsti darbo rinkos stebėsenos ir prognozių sistemą.

"Juk Darbo birža dirba jau su pasekmėmis to, kad kažkas pasirinko nepaklausią specialybę, kad regione vangi gamyba ar neveiklus paslaugų sektorius, kad įmonės neinvestuoja į darbuotojus ir nebegali konkuruoti rinkoje", - sakė A. Pabedinskienė.

Juk jei žmogus neranda laiko kelioms valandoms per mėnesį visuomenei naudingam darbui atlikti, galbūt jis turi darbų, kurie nėra legalūs? Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta PABEDINSKIENĖ

Klaipėdoje - nuo vasario

2006 metais patvirtinta tvarka, kuri numato, jog gyventojai gali būti telkiami visuomenei naudingiems darbams atlikti, tačiau iki šiol ne visos savivaldybės naudojasi jos teikiamomis galimybėmis. Ši tvarka jau paruošta ir Klaipėdos savivaldybėje. Jai paskutiniame praėjusių metų posėdyje pritarė ir miesto Taryba. Tvarka uostamiestyje įsigalios nuo vasario 1 dienos.

Visuomenei naudingą darbą turės dirbti pusmetį socialinę paramą gaunantys darbingo amžiaus klaipėdiečiai bei tie asmenys, kuriems Vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos siūlymu skiriama vienkartinė pašalpa už komunalinius patarnavimus apmokėti. Tiesa, orientuojamasi į tikrai darbingus asmenis, o ne pensininkus, mažamečius vaikus auginančias mamas, ligonius ar panašius asmenis. Planuojama, jog socialinės pašalpos gavėjai padės tvarkyti aplinką, genės, ravės želdinius, žiemą miestą vaduos iš sniego, gelbės teikiant socialines paslaugas ar organizuojant sporto ir kultūros renginius bei atliks kitokius darbus.

"Jei gyventojai, taip pat ir gaunantys socialinę paramą, dirbtų visuomenei naudingus darbus, tai ne tik stiprintų bendruomeniškumą, bet ir padėtų nustatyti atvejus, kuomet paramos prašoma tada, kai jos nebūtinai reikia. Juk jei žmogus neranda laiko kelioms valandoms per mėnesį visuomenei naudingam darbui atlikti, galbūt jis turi darbų, kurie nėra legalūs? - tvarkos naudą įžvelgė ministrė.

- Dažnai manoma, kad šie darbai - tik aplinkos tvarkymas, tačiau jie gali būti pritaikomi prie savivaldybės poreikių ir žmogaus gebėjimų. Juk tai gali būti ir renginio organizavimas, ir archyvo tvarkymas, ir gėlių viešosioms miesto erdvėms auginimas, kita panaši veikla... Jei žmogus atsisako šių darbų, savivaldybė turi teisę jam suteikti paramą ne pinigais, o paslaugomis, maisto paketais, apmokėti, pvz., vaiko lankomą būrelį, transporto bilietą ir pan."

Bet koks darbas - ne gėda


Žmonės džiaugiasi jiems priskirtais darbais, mat taip jiems suteikiama galimybė įrodyti, jog yra naudingi. Įrodyti tiek sau, tiek aplinkiniams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta PABEDINSKIENĖ

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Audronės Kajokienės manymu, viešieji darbai vis dar dažnai yra siejami su bausme - esą tokius darbus dirba tik tokią nuobaudą gavę nusikaltėliai. Toks supratimas anaiptol nėra teisingas - birža dirbti viešųjų darbų siunčia įvairius asmenis. Tai puiki galimybė neprarasti įgūdžių bei užsidirbti papildomų lėšų ilgalaikiams bedarbiams, socialines pašalpas gaunantiems asmenims, nekvalifikuotiems ar kvalifikaciją praradusiems žmonėms.

"Žinoma, galime į viešuosius darbus siųsti ir asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą, jei tik jie patys to pageidauja. Kažkokių specifinių kriterijų nėra. Viešieji darbai tikrai nežemina orumo. Bet koks darbas negali būti gėdingas. Geriau dirbti, kad ir laikinus darbus, o ne neveikti nieko ir taip prarasti tiek savo įgūdžius, tiek pasitikėjimą savimi", - sakė A. Kajokienė.

Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotojos teigimu, viešųjų darbų programoje dalyvavę asmenys dažnai sugrįždavo į Darbo biržą ir prašydavo sutartis pratęsti ar darbuotis nusiųsti antrą kartą.

"Tai rodo, jog žmonėms tokie darbai nėra atgrasūs, o sąlygos tinkamos", - sakė A. Kajokienė.

Nepatenkintųjų bus

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės manymu, lygiai taip pat viešieji darbai atgrasūs neturėtų būti ir tiems, kurie juos dirbs pagal įsigaliosiantį gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašą.

"Dirbdami šiuos darbus žmonės įrodys, jog nevengia darbo, gali užsiimti įvairia veikla, o ne tik sėdėti su ištiesta ranka. Nemanau, kad bus daug pasipiktinusių žmonių. Kitų savivaldybių patirtis įrodė ką kita. Žmonės džiaugiasi jiems priskirtais darbais, mat taip jiems suteikiama galimybė įrodyti, jog yra naudingi. Įrodyti tiek sau, tiek aplinkiniams. Juk pas mus įprasta badyti pirštais ir vadinti žmogų išlaikytiniu ar "pašalpiniu". Pasiryžusieji atlikti visuomenei naudingus darbus įrodys, kad tokie yra ne savo noru ar kad gaudami pašalpą nedirba papildomų darbų. O nepatenkintų, žinoma, bus visada. Juk atsiranda ir tokių, kurie piktinasi gaunamos pašalpos dydžiu, išmokėjimo būdu, laiku ir panašiai. To neišvengsi", - sakė A. Liesytė.

"Buhalteris, šluodamas gatves, įgūdžių netobulina"

Viktoras KROLIS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius
Kokie darbo įgūdžiai ar kvalifikacija gali būti palaikoma, kai buhalteris siunčiamas šluoti gatvių? Tai tik pavyzdys. Suprantu, kad tų darbų gali būti įvairiausių, tačiau vis tiek nė vienas jų greičiausiai neatitiks žmogaus profesijos ir neleis jam tobulėti. Žinoma, galbūt priverstinio įdarbinimo priemonės ir padės atsijoti tuos, kurie iš tikro dirba, tačiau gauna ir socialinę pašalpą, tačiau tik tiek. Reikia žvelgti į kitus dalykus. Negali būti taip, kaip yra dabar, kuomet šalyje pašalpa yra artima minimaliai algai. Šis skirtumas turėtų didėti. Estų variantas, kai valstybė moka darbuotojui minimalią algą, jei darbdavys sutinka jį įdarbinti, taip pat neblogas. Juk tokiu atveju suteikiama galimybė žmogui dirbti ir tobulėti būtent pagal profesiją. Tokių priemonių mums ir reikia.

Informacija

Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2012 m. I pusmetį visuomenei naudingą veiklą organizavo 51 savivaldybė, visuomenei naudingoje veikloje dalyvavo 16,2 proc. visų asmenų, kuriems teikiama parama.
Praėjusių metų lapkritį teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 4,3 tūkst. asmenų. Daugiausia jų (51,1 proc.) pasiūlytos remiamo įdarbinimo priemonės, iš kurių gausiausia - viešieji darbai. Juos pasiūlyta dirbti 1,3 tūkst. asmenų. 24,7 proc. suteikta parama darbo vietoms steigti, 2,1 proc. dalyvauja profesinėje reabilitacijoje, 21,4 proc. dalyvauja profesiniame mokyme.
Nuo metų pradžios į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta daugiau kaip 62,7 tūkst. bedarbių. Lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvaujančių bedarbių skaičius padidėjo 9,8 proc.

Sidebar placeholder