Eilėjė prie bausmės stulpo - apskrities viršininkai

Žemės dalybos

Nemažai dokumentų, susijusių su neteisėtomis pajūrio dalybomis, pasirašiusi Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė ir jos pirmtakas Laisvūnas Kavaliauskas plėšo kalendoriaus lapelius ir su nerimu laukia, kada jiems bus pateikti įtarimai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo.

Nors dar rugsėjį premjeras Algirdas Brazauskas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams uostamiestyje yra pavedęs išsiaiškinti, ar jo vadovaujamos Socialdemokratų partijos narė V. Lukošienė galėjo būti įsivėlusi į "sklypininkų" skandalą, prokurorai vis dar svarsto galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, kompleksinę dokumentų reviziją atliekantys specialiųjų tarnybų pareigūnai yra surinkę pakankamai medžiagos, kuri duotų pagrindo dėl šių asmenų tarnybinio aplaidumo šimtais tūkstančių litų skaičiuoti valstybei padarytą žalą.

Patys valstybės tarnautojai savo kaltę neigia ir tikina, jog parašus raitė pasitikėdami savo pavaldinių kompetencija.

Prokurorai laukia

Neseniai ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui buvo pateiktos sklypų skandalą tiriančios komisijos išvados apie galimus neteisėtus veiksmus, susijusius su šalies apskričių viršininkų sklypais.

Už žemės reformos vykdymą Klaipėdos apskrityje tiesiogiai atsakinga V. Lukošienė ir jos pavaduotojas Aleksandras Michailovas šiuo atžvilgiu liko "švarūs", nes, kaip jie patys teigia, žemės neturi.

Tačiau apie galimus neteisėtus veiksmus skirstant žemę kitiems asmenims kol kas oficialių išvadų nėra. Prie bausmės stulpo stovi tik laikinai nušalinti nuo tarnybos Klaipėdos apskrities ir rajono žemėtvarkininkų vadai.

Tuo tarpu "Vakarų ekspresas" turi duomenų, jog premjeras A. Brazauskas, dar rugsėjį STT pavedęs atlikti tyrimą dėl V. Lukošienės veiksmų, apie galimą valdininkės tarnybos pareigų neatlikimą jau yra informuotas.

Laimino neteisėtą veiką

"Vakarų ekspreso" žiniomis, manoma, jog V. Lukošienė neteisėtai, nesivadovaudama žemės reformos įstatymo numatytomis sąlygomis, keletą dokumentų yra pasirašiusi dėl nerūpestingumo.

Vienas atvejų - kai viršininkė palaimino dokumentus, įtariama, neteisėtai atkuriant žemės sklypą Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui Petrui Joneliui.

Beje, ši pavardė jau yra pakliuvusi į STT sudarytą vadinamąją korupcijos schemą. P. Jonelys ir jo žmona Liudgarda Jonelienė, STT duomenimis, yra pardavę, padovanoję ar valdo 19 sklypų, kurių bendras plotas - per 75 ha.

Panašūs pažeidimai galimi ir atkuriant nuosavybės teises buvusio Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje juristo Artūro Žičkaus seneliui Juozui bei Klaipėdos savivaldybės Miesto planavimo departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko žmonai Nijolei.

Atsakomybės neprisiima

Pati V. Lukošienė neneigia, kad ant daugelio su nuosavybės atkūrimu į nekilnojamąjį turtą susijusių dokumentų jos parašai yra. Tačiau tikina, jog savo veiksmais jokių nusižengimų ji nepadarė.

"Aš tiesiog vykdžiau žemėtvarkos projektų galutinių rezultatų įteisinimo procedūras. Jei dėl to padaryta valstybei žala, pati atsakomybės neprisiimu. Kodėl? Aš nesu žemėtvarkos specialistė, o savo pavaldiniais, kurie įgyvendina žemės reformą, aš pasitikiu. Jei matau jų parašus - dedu ir savo", - teisinosi valdininkė.

Ji atmetė ir kai kurių politikų aiškinimus, esą būdama aukštos kvalifikacijos auditorė, V. Lukošienė privalėjo pastebėti galimus teisių į nuosavybės atkūrimą pažeidimus.

"Aš - finansų, o ne žemės auditorė. Kita vertus, pažeidimus galėjo padaryti ir matininkai, žemesnio rango žemėtvarkininkai. Juos ir reikėtų išaiškinti bei bausti", - pasiūlė apskrities viršininkė.

Beje, apie tai, jog žemės grobstymo istorijos pradėtos tirti ne nuo to galo (nuo aukščiausių tarnautojų sluoksnių), skandalo įkarštyje yra sakęs ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Sigitas Jasevičius.

Tvarkė S. Tamolio reikalus

Įtarimų šešėlis krenta ir ant ankstesnės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. STT pareigūnai rugsėjo mėnesį jau yra oficialiai pradėję ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tuometinio apkrities viršininko sekretoriaus Algimanto Saveikos atžvilgiu.

Tiriama, ar teisėtai dabar verslu užsiimantis A. Saveika viršininko vardu pasirašė daugiau nei tūkstantį su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių dokumentų.

Dėl įtarimų pareiškimo nerimaujantis buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas "Vakarų ekspresui" tvirtino nė vieno parašo nedėjęs ten, kur buvo galima abejoti dokumento teisėtumu.

"Raitydamas parašą, aš peržiūrėdavau medžiagą, parengtą tiek matininkų, tiek ir žemėtvarkininkų vadovybės. Žinote, per dieną tekdavo pasirašyti šimtus dokumentų. Tačiau nė vienas iš spaudoje minimų piliečių (J. Žičkus, N. Macijauskienė. - Aut. past.) pas mane atėjęs nebuvo", - tvirtino šiuo metu Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje vyriausiuoju valstybės inspektoriumi dirbantis L. Kavaliauskas.

Tiesa, "Vakarų ekspresui" valdininkas prisipažino, jog yra pasirašęs vieną dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas teismo sprendimu laikinai nuo Klaipėdos apskrities Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pareigų nušalinto Stanislovo Tamolio žemės atgavimo aktas.

Nesutapo žemės kainos

V. Lukošienė pasiteisinimų rado ir "Vakarų ekspresui" užsiminus apie oficialias pernai su žemės reformos vykdymu susijusio Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo išvadas, kurios valdininkei nėra palankios.

Valstybės auditorių nuomone, pagal 2002 metais galiojusią tvarką parduodamų tam tikros paskirties žemės sklypų ne konkurso tvarka kainos arti Baltijos jūros, Klaipėdos miesto ribose bei pamario teritotijoje buvo gerokai per mažos.

Atlikto valstybinės žemės naudojimo Klaipėdos apskrityje audito išvadose rašoma, jog kainos žemės įsigijimui prie namų valdų pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką buvo net iki 57 kartų mažesnės palyginti su Vyriausybės įsteigtos komisijos prie Finansų ministerijos pateikiamomis vidutinėmis žemės rinkos vertėmis.

Pavyzdžiui, V. Lukošienė pernai savo įsakymu leido parduoti sklypą, įvertintą per 2103 Lt. Pilietis minėtą sklypą nusipirko su nuolaida už 1157 Lt.

Tuo tarpu pardavimo metu pagal Finansų ministerijos specialios komisijos nustatytą bazinę žemės vertę, šio sklypo rinkos vertė - beveik 67 tūkst. Lt.

Galus suveda į Vyriausybę

Auditoriai iš Vilniaus rado ir daugiau nesutapimų tarp žemės kainos, kuri patvirtinta V. Lukošienės pasirašytais įsakymais, ir kainų, kurias buvo nustačiusi ministerijos komisija.

Apskrities viršininkė sakė, jog tokios audito išvados - natūralios ir tai nėra pažeidimas, mat žemės sklypai buvo parduoti už valstybės nustatytą kainą.

"Apie sklypų pardavimo kainas sprendžia Vyriausybė. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybės nustatyta 10 arų sklypo Giruliuose kaina yra apie 20 tūkst. Lt. Jei atvažiuotų auditoriai iš sostinės, jie vėl pasakytų, jog rinkoje kaina daug didesnė. Tiesiog patys Finansų ministerijos atstovai, komisija turi pasižiūrėti normatyvinę žemės kainų vertę ir pasiūlyti Vyriausybei būdus, kaip galima spręsti šį kainų neatitikimą", - teigė V. Lukošienė.

Rytoj skaitykite apie chaotišką žemės reformos vykdymą vienoje prestižiškiausių pajūryje - Girkalių kadastrinėje vietovėje bei į kokias naujas bėdas gali patekti V. Lukošienė ir jos komanda

Denisas NIKITENKA