Eilėje prie bausmės stulpo - apskrities viršininkai (II)

Žemės dalybos

Dabartinė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė tvirtina neprisiimanti atsakomybės dėl jos padėtų parašų ant dokumentų, susijusių su nuosavybės atkūrimu į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus pajūryje.

Tačiau teisėtvarkos pareigūnai sako, jog atsakomybė už pažeidimus piliečiams grąžinant žemę tenka būtent apskričių vadovams, patvirtinusiems žemėtvarkos projektus. Todėl esą tėra laiko klausimas, kada V. Lukošienei ir jos pirmtakui Laisvūnui Kavaliauskui bus pareikšti įtarimai.

Dabartinė ir buvęs apskrities vadovai gali būti apkaltinti ne tik tarnybos pareigų neatlikimu, bet ir piktnaudžiavimu tarnyba ar net dokumentų klastojimu.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, prokuratūros pareigūnai remsis ne tik 25 konkrečiais neteisėto žemės grąžinimo atvejais, bet ir išvadomis, gautomis patikrinimus, kaip nuosavybė į nekilnojamąjį turtą buvo atkuriama vienoje prestižiškiausių pajūrio vietų - Girkalių kadastrinėje vietovėje.

"Nepakankama kontrolė"

Nustatyta, jog trijų savivaldybių - Palangos miesto, Kretingos bei Klaipėdos rajonų sandūroje esančios Girkalių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra parengtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymą ir Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje nustatytą tvarką.

Tyrimo duomenimis, projektavimo darbus atlikusios valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo direktorius Algimantas Lotužis ir grupės vadovė Elena Baltrūnienė neužtikrino, kad projektas būtų rengiamas laikantis reikalavimų.

Teigiama, kad šios įmonės darbą nepakankamai kontroliavo Laisvūnas Kavaliauskas, į žemės dalybų skandalą patekę ir dabar laikinai nušalinti nuo pareigų Klaipėdos apskrities Žemėtvarkos departamento direktorius Stanislovas Tamolis ir Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Stankus.

Tačiau formuluotė "nepakankamai kontroliavo" yra gana švelni. Iš tikrųjų "nepakankama kontrolė" leido priimti piliečių pareiškimus dėl žemės grąžinimo jau pasibaigus nustatytiems terminams ir net įtraukti tuos asmenis į sąrašus be eilės.

Pelnėsi iš netvarkos

Parengtame Girkalių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte rasta labai daug neaiškumų. Pavyzdžiui, suprojektuoti plotai neatitinka žiniaraščiuose nurodyto ploto, yra atvejų, kai tas pats pilietis toje pačioje eiliškumo grupėje paminėtas du kartus, todėl nesuprantama, kiek sklypų jam priklauso - vienas ar du.

Projekto dokumentuose daug pataisymų, braukymų. Projektą tikrinę pareigūnai taip ir nesugebėjo nuodugniai patikrinti eiliškumo grupių, nes nebuvo dokumentų registracijos numerių bei datos.

Teisėtvarkininkai teigia, kad šie pažeidimai apskritiems valdininkams sudarė geras sąlygas piktnaudžiauti tarnyba. Spėjama, jog kruopščiai neregistruodami visų dokumentų, žemėtvarkininkai sugebėjo į sąrašus įtraukti "reikalingus" žmones ir taip pasipelnyti.

"Akli" profesionalai

Pagrindinis nusižengimas rengiant Girkalių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą yra tas, kad piliečių prašymai grąžinti žemę buvo tenkinami jau pradėjus rengti šį projektą, t.y. tada, kai priimti naujų žmonių į sąrašą nebebuvo galima.

Be to, piliečiams skirti miškų sklypai buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškuose, nors pastarieji pagal Žemės reformos įstatymą negali būti privatizuojami.

Belieka spėti - sąmoningai ar ne - tokių klaidų nepastebėjo žemėtvarkos profesionalai S. Tamolis ir G. Stankus. Teisėtvarkininkai sako, kad klaidų nepastebėti šie du veikėjai negalėjo, juolab, kad grubiai pažeista buvo tikra žemėtvarkinininkų Biblija, t. y. Žemės reformos įstatymas.

Dokumentus, kuriais aiškiai buvo pažeidžiami įstatymai, žemėtvarkininkai duodavo tvirtinti apskrities vadovui, tačiau šis taip pat nematė klaidų.

Daugumoje dokumentų, nusižengiančių žemės reformos tvarkai, puikuojasi nuo 1997-ųjų sausio iki 2000-ųjų lapkričio apskrities viršininko pareigas ėjusio L. Kavaliausko parašai.

V. Lukošienė - taip ne šventa

Tačiau ne be dėmių, dalinant žemę Girkaliuose, yra ir prieš trejus metus L. Kavaliauską poste pakeitusios V. Lukošienės veikla.

Teisėtvarkininkų žiniomis, ji 2002 m. spalį išleido įsakymą, kuriuo papildė sąrašą šešiais žmonėmis, pateikusiais prašymus atgauti nekilnojamąjį turtą, t.y. žemę Girkalių kadastrinėje vietovėje, jau po nustatyto termino.

Pareigūnai yra įsitikinę, jog dabar V. Lukošienė turi įpareigoti ištaisyti žemėtvarkos projekto trūkumus ir panaikinti sklypų valstybinės reikšmės miškuose suprojektavimą.

Rūpinosi gamta ir ...giminaičiais

Aklumu galima įtarti dar vieną specialistą - buvusį Pajūrio regioninio parko direktorių Arvydą Urbį. Tikrai keista, kad bet kokia proga pabrėždamas begalinį rūpestį ir meilę pajūrio žemei, A. Urbis nematė pažeidimų, tiesiogiai liečiančių jo prižiūrimas valdas.

Pareigūnams įtarimą kelia tai, kad A. Urbis suderino tuos žemės sklypų grąžinimo projektus, kurie akivaizdžiai pažeidžia įstatymus.

Šis gamtosaugininkas nepareiškė pastabų projekto rengėjams ne tik dėl to, kad sklypai piliečiams buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškuose, bet ir dėl to, kad žemė asmenims skirta savotiškoje šventovėje - Karklės etnokultūriniame draustinyje.

Be A. Urbio pastabų buvo suderinti ir du projektai, kuriais sklypai skirti tuo metu, kai iš valstybinės reikšmės miškų plotų nebuvo išskirta ne mažiau reikšminga 7,5 ha teritorija Girulių botaniniame zoologiniame draustinje Pajūrio regioniniame parko ribose.

Maža to, ir paties A. Urbio giminaičiai tapo dešimties sklypų savininkais. Pareigūnai įtaria, kad direktorius suderino jo dėdei, tetai ir tėvui skirtų sklypų projektus. Šie žemės plotai A. Urbio giminaičiams atiteko jo valdomoje teritorijoje - tame pačiame Karklės atnokultūriniame draustinyje ir Šaipių kraštovaizdžio draustinyje.

Kilus skandalui, A. Urbis dėl sveikatos problemų paliko Pajūrio regioninio parko direktoriaus kėdę. Nepaisanto to, jam buvo pareikšti oficialūs įtarimai darius pažeidimus, dėl kurių valstybei padaryta maždaug 24 tūkst. litų žala.

A. Urbis neneigia ir pats turįs 10 ha žemės pajūryje. Kai kurie iš jo turimų 6 sklypų taip pat patenka į draustinio teritoriją.

Žala dar augs

Įtariama, kad iš viso buvo neteisėtai priimti net 47 asmenų prašymai atkurti teisę į nuosavybę Girkalių vietovėje. Kol kas dar nėra nustatyta tiksli žala, padaryta valstybei bei piliečiams.

Teisėtvarkininkai teigia, kad dėl apskrities valdininkų veiksmų nukentėjo tie žmonės, kurie buvo pastumti į sąrašo galą be eilės ir neteisėtai į ją priėmus tą pusšimtį asmenų.

Be eilės sąraše atsidūrę žmonės įgavo pirmumo teisę pasirinkti norimus - žinoma, geresnėse vietose ir brangesnius - sklypus. Pareigūnų teigimu, skirtumas (pinigine išraiška) tarp šių sklypų bei tų, kuriuos blogesnėse vietose gavo kiti piliečiai, ir yra žala.

Šiuo metu nukentėjusiųjų daugėja. Spėjama, jog apskrities vadovų padaryta žala gali būti ir daug didesnė nei yra dabar - pažeidimai vykdant žemės reformą Girkalių kadastrinėje vietovėje atskleidžia anaiptol ne visą piktnaudžiavimo tarnyba paveikslą.

Todėl artimiausiu metu ketinama patikrinti ir žemės skirstymo teisėtumą kitose kadastrinėse pajūrio vietovėse - Lėbartuose, Jakuose, Doviluose, Stragnuose bei Agluonėnuose.

Manoma, jog būtent po šių patikrinimų V. Lukošienei bei L. Kavaliauskui ir bus pareikšti oficialūs įtarimai.

Tomas GUKAUSKAS