ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei yra už švietimą ir prieš draudimus kovoje su propaganda

ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei yra už švietimą ir prieš draudimus kovoje su propaganda

Kovoje su propaganda demokratinės šalys turi laikytis demokratinių principų ir neblokuoti neįtinkančių nuomonių, tačiau tokie dalykai, kaip raginimai žudyti arba neapykantos kurstymas, nieko bendro neturi su žodžio laisve ir turi būti nagrinėjami teismuose, teigia Lietuvoje viešinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.

"Aš stipriai pasisakau prieš blokavimą, filtravimą ar bet ką, kas būtų matoma kaip nedemokratinis veiksmas. (Kova su propaganda. - ELTA) yra labiau susijusi su švietimu, žiniasklaidos ir interneto raštingumu, ypač pabrėžiant vaidmenį viešojo transliuotojo, kaip pagrindinės priemonės visiems žmonėms būti išgirstiems ir išgirsti patikimą informaciją. Turiu minty žmones, gyvenančius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. (...) Kaip demokratijos mes turėtume veikti demokratiniais būdais", - sakė D. Mijatovič antradienį per bendrą spaudos konferenciją su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Tačiau ESBO atstovė pripažįsta, kad informacija gali pakliūti už spaudos laisvės ribų.

"Žinoma yra tam tikrų dalykų, ir tai yra "raudona linija", kai transliuotojai arba žurnalistai kviečia žudyti arba skatina neapykantą, tai neturi nieko bendro su žodžio laisve. (...) Tai yra tie atvejai, kuriuos turėtų nagrinėti teismai", - kalbėjo D. Mijatovič.

Baltijos šalyse ESBO atstovė mato pakilimų ir nuosmukių kalbant apie priemones, kurių jos imasi kovai su propaganda.

"Kartais tenka pakelti balsą, o kartais aš naudoju Baltijos šalis kaip pavyzdį, kaip su tuo reikia tvarkytis. Bet tiesiog daugiau švietimo, visuomenės įtraukimo, žurnalistų solidarumo gali sukurti tą aplinką, kurioje mes galėtume sakyti, kad gyvename tikroje demokratijoje. Tada daug lengviau kovoti su propaganda ar kitomis grėsmėmis, nei tiesiog stengiantis užblokuoti tam tikrus požiūrius, kurie yra problematiški", - sakė D. Mijatovič.

Kalbėdama apie Rusiją, ESBO atstovė akcentavo žurnalistų nužudymų tyrimų aktualumą. Ji minėjo, kad iki šiol vyksta tyrimai ir dar nėra matomų rezultatų dėl 30 žurnalistų nužudymų.

Jos vertinimu, tie atvejai jau turi neigiamą poveikį Rusijos žurnalistams, ir skatina tarp jų savicenzūrą.

ESBO atstovė kritikavo valstybinės žiniasklaidos privatizavimo procesus, propagandos reiškinį.

Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į organizacijos "Reporteriai be sienų" žiniasklaidos laisvės reitingą, kuriame Rusija - 152 ir tai yra tik keturiomis pozicijomis aukščiau už Iraką, kuris kartu su Sirija yra pripažintas problematiškiausiomis valstybėmis.

"Šitie faktai, matyt, nelabai patinka kai kurioms vyriausybėms, bet jų viešinimas, dinamikos stebėjimas, mūsų vertinimai, buvo viena priežasčių, kodėl mes šituos klausimus kėlėme Jungtinėse Tautose ir ateityje tą darysime, manau, kad tai bus mūsų indėlis į galimybę užkirsti tam kelią. Žurnalistų saugumas, ypač vykdant profesinę pareigą, atspindi grėsmę profesinei veiklai ne tik karo zonose, bet ir demokratijos būklę sąlyginai ramiose šalyse", - teigė L. Linkevičius.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder