Nauja banga į viešumą vėl iškilo įtarimai dėl Lietuvos žuvininkystei remti skirtų Europos Bendrijos lėšų švaistymo. Dabar, be specialiųjų tarnybų, tuo domisi ir Prezidentūra.
Dėmesio centre tebėra Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, vadovaujama Algirdo Aušros, ir Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas.
Nors Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar nebaigė ikiteisminio tyrimo, pranešama, kad jau aiškėja schema, pagal kurią neva buvo švaistomi Europos fondų milijonai.
Dabar vieni mano, kad STT baigia išnarplioti gudriai susuktą mazgą ir sukčiai, svetimo turto švaistytojai, gaus tai, ko yra nusipelnę, kiti labiau tiki tuo, kad skandalinga "seniena" iškasta tam, kad lengviau būtų pašalinti dabartinį Žuvininkystės departamento direktorių V. Vaitiekūną, o po to ir patį žemės ūkio ministrą Jeronimą Kraujelį.
Prieš trejus metus konfederacijai per du kartus buvo skirta 3,3 mln. Lt. Iš jų 2,5 mln. Lt - ledo generatoriui Klaipėdos žvejų uostelyje statyti ir kitai čia būtinai įrangai įsigyti, o 800 tūkst. Lt - Kuršių marių žvejų infrastruktūrai kurti.
Iki šiol konfederacija nepanaudojo visų jai skirtų lėšų ir likusius pinigus laiko "Parex" banke bei naudojasi palūkanomis.
Negana to, kad departamentas nekontroliavo iki šiol neveikiančio ledo generatoriaus statybos, jis ir dabar nesirūpina tuo, kad nepanaudoti pinigai būtų grąžinti Žemės ūkio ministerijai.
Tačiau konfederacijos atstovai tikina, jog buvusios sudarytos tikslinės paramos sutartys, kuriose pinigų grąžinimas nenumatytas.
Nei Valstybės kontrolė, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Revizijų departamentas patikrinimo metu negavo iš konfederacijos dokumentų, kurie patvirtintų, jog pagal sutartį su Danijos kompanija "Kolemadsen A/S", buvo atlikta statybos darbų bei įsigyta įrengimų už 1,6 mln. Lt. Todėl dabar atliekamas tyrimas, ar valstybei nėra padaryta tokio dydžio žala.
Tačiau konfederacijos atstovų teigimu, kol ledo generatorius nėra oficialiai atiduotas eksploatuoti, tol negalima pasakyti tikslios jo kainos.
Be to, pasak konfederacijos darbuotojų, jokios žalos valstybei nenustatė patikrinimą jau atlikusi Valstybės kontrolė. Tad esą pirma buvo iškelta baudžiamoji byla, o tik paskui pradėta ieškoti nusikaltimo sudėties, pradėtos revizijos ir pan.
Kita vertus, šių metų pradžioje paskelbtose Valstybės kontrolės išvadose buvo išvardyta daugybė pažeidimų skirstant lėšas žuvininkystei, jose teigiama, kad lėšos konfederacijai apskritai buvo skirtos neteisėtai.
Šiuo metu STT atlieka bendrą ikiteisminį tyrimą, susijusį su lėšų skyrimo teisėtumu, jų panaudojimo tikslingumu ir Žuvininkystės departamento pareigūnų veiksmais atliekant kontrolę.
Apie šio tyrimo pradžią "Vakarų eksprese" išsamiai rašyta dar 2002-ųjų pavasarį. A. Aušra tuomet teigė, kad jį neva bandoma "suėsti", nes konfederacija esą nori sukliudyti vienai Danijos firmai įgyti Baltijos jūros menkių supirkimo monopolį.
Konkrečiai A. Aušrai yra iškelta baudžiamoji byla dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo organizuojant ledo generatoriaus statybos bei kitos žvejybinės įrangos įsigijimo konkursą, kurį laimėjo Danijos kompanija "Kolemadsen A/S", taip pat dėl svetimo turto pasisavinimo.
Visos bylos yra sujungtos į vieną. Lietuvos prašymu, šią istoriją narplioti padeda ir Danijos pareigūnai.
Beje, Lietuvos STT pareigūnai vasaros pabaigoje lankėsi Danijoje. Buvo skelbiama, jog šioje šalyje surinkta medžiaga jie buvo itin patenkinti, tačiau kokia tai informacija - laikoma paslaptyje.
Darbą STT apsunkina tai, jog Žemės ūkio ministerija nuo pat pradžių nesutinka pripažinti, kad skiriant lėšas konfederacijai, jai buvo padaryta žala. Paklaustas, kodėl ministerija laikosi tokios pozicijos, V. Vaitiekūnas atsakė: "Aš nežinau, kokiu būdu ministerija ar departamentas nukentėjo".
Konfederacijos atstovų manymu, tam, kad būtų pagrindas iškelti bylai, turėjo būti pateikti priekaištai dėl to, jog organizuotas ne tas konkursas, parinktas ne tas tiekėjas, turėjusi būti nustatyta žala valstybei. Tačiau tokių pretenzijų nebuvę, vadinasi, nebuvę ir pagrindo bylai.
Motyvuodamas tuo, A. Aušra kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau nieko nelaimėjo. Be to, A. Aušra Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė ir kai kurias Valstybės kontrolės išvadas, tačiau šis jo skundas buvo atmestas.
A. Aušra linkęs manyti, kad naujo triukšmo šiomis dienomis prireikė dėl politinių sumetimų. "Galimas daiktas, kad yra nepatenkintųjų žemės ūkio ministru, tad bet kokios priemonės jiems yra geros", - sako jis.
Pirmoji lėšų žuvininkystei remti skirstymu dar prieš trejus metus pasipiktino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, vadovaujama Alfonso Bargailos. A. Auršos manymu, būtent po jos skundų pradėta daugybė patikrinimų.
Neseniai, šių metų rugsėjo viduryje, jau prezidento spaudos tarnybos išplatintame pareiškime buvo teigiama, jog "artimiausiu metu prezidentas ketina susitikti su žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu ir išsiaiškinti, ar Žemės ūkio ministerija pajėgi įvesti tvarką sau pavaldžiame departamente ir prisiimti atsakomybę už jo veiklą".
Tačiau Žuvininkystės tarybos nario, asociacijų sąjungos "Žuvininkų rūmai" viceprezidento Leono Kerosieriaus atsiliepime į tai rašoma: "Būtų gerai, kad prieš nuleisdamas kalaviją prezidentas išklausytų ir kitas visuomenines žvejybos organizacijas. Susidaro įspūdis, kad prezidentūrai reikia ministro galvos ir jo kėdės. Žuvininkystė - tai ne tik ledo gamykla Klaipėdoje, bet ir ūkio šaka, gaminanti apie 12 proc. maisto produktų. Žuvininkystė - tai ne tik Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (jos laivai sužvejoja tik 2,5 proc. visų Lietuvos žvejų sugaunamų žuvų. - Aut. past.), bet ir apie šimtas žvejybos verslo, žuvų gaudymo, žuvies perdirbimo, žvejų mėgėjų, mokslo, gamtosaugos, visuomeninių susivienijimų, o aukščiausia organizacija - Žuvininkystės taryba."
Žuvininkystės departamento direktoriaus V. Vaitiekūno teigimu, dėl minėtų įtarimų jį jau išteisino Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija. Taigi neįrodyta, kad V. Vaitiekūnas asmeniškai buvo atsakingas už lėšų panaudojimo kontrolę.
"Šių teismų nutartyse aiškiai pasakyta, kad Valstybės kontrolės man keliami priekaištai yra nepagrįsti. Beje, nepagrįsta pripažinta ir žemės ūkio ministro man skirta tarnybinė nuobauda. Nors aš esu išteisintas, tačiau tendencingai keliami seni faktai. Kažkas, kam aš trukau, nori juos eskaluoti. Manipuliuojama sena medžiaga, nors šioje istorijoje jau turėtų būti padėtas taškas. Dar būtų galima suprasti, jeigu paaiškėtų naujų faktų, tačiau aš jų nežinau", - sakė V. Vaitiekūnas.
Žuvininkystės departamento direktorius neatmetė galimybės, jog tai gali būti susiję ir su noru valdyti žvejų uostelį Klaipėdoje, nes dar nėra jo nuomininko, jo operatorė tebėra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
"Žuvininkystės departamento pozicija yra tvirta - šis uostas turi priklausyti tik Lietuvos žvejams", - sakė departamento direktorius.
Paklaustas, ar puolimas prieš jį gali būti susijęs su tuo, jog 2002-aisiais jis pasisakė prieš danų monopolį superkant Baltijos jūros menkes, V. Vaitiekūnas atsakė: "Mano nuostata tada buvo tokia, jog mūsų menkės turėtų būti perdirbtos mūsų pačių. Mes tada Lietuvoje turėjome daug ir gerų žuvies perdirbimo įmonių. Maniau, kad jos pajėgios perdirbti tas menkes, kurias mus leidžiama sužvejoti pagal skirtus limitus ir kovotas. Aš nebuvau prieš, bet buvau šiek tiek kritiškas dėl lengvatinių sąlygų užsienio kapitalo įmonėms sudarymo".
2000 m. Žemės ūkio ministerijos žuvininkystei remti lėšų skirstymo komisija skyrė 2,5 mln. Lt konfederacijai, tuomet veikusiai vos kelis mėnesius. Pinigai skirti be konkurso, jos pačios prašymu.
Skiriant lėšas nebuvo atsižvelgta į tai, kad, pagal įstatus, konfederacija negali imtis komercinės veiklos, neįvertinta, kad ši organizacija nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos galimybę lėšas panaudoti pagal paskirtį.
Beje, skirta pinigų suma viršijo visą konfederacijos turtą. Tačiau konfederacijos atstovai įsitikinę, jog Lietuvoje nėra įstatymų, kurie draustų tai daryti.
Kai kurių specialistų manymu, šiuo atveju gana keista yra Žemės ūkio ministerijos pozicija - galima pamanyti, kad tie pinigai buvę veltui gauti iš Europos Sąjungos (ES), tad nereikėję jų ir kontroliuoti. Tačiau iš tiesų ES skiria pinigų Lietuvos žuvininkystei remti kaip kompensaciją už jos neišnaudotas kvotas. Vadinasi, tai yra valstybės pinigai, biudžetinės lėšos ir jų panaudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.
Paprastai valstybės lėšas kontroliuoja Vyriausybė ir Finansų ministerija. O šiuo atveju nė viena iš jų to nedarė. Taigi kontroliuoti turėjo pati Žemės ūkio ministerija. O tai, kad vis dėlto yra iškelta baudžiamoji byla, rodo, jog kontrolės buvo per mažai. Nei ministerija, nei Žuvininkystės departamentas neprivalėjo niekam pateikti ataskaitos apie lėšų panaudojimą.
Paprašytas tai pakomentuoti, V. Vaitiekūnas patvirtino, jog visos lėšos, kurios yra gautos iš kokių nors Europos ar kitų fondų, yra traktuojamos kaip valstybės lėšos.
"Anksčiau mes tikrai neišnaudodavome mums skirtų kvotų. Todėl Europa duoda mums paramą žuvininkystei plėtoti. Ją mes naudojame pagal tuos kriterijus, kurie buvo numatyti mūsų dvišaliuose susitarimuose. Šios lėšos turi būti kontroliuojamos, kad būtų panaudotos pagal paskirtį", - sakė departamento vadovas.
Beje, pati Europos Bendrija priekaištų dėl lėšų panaudojimo Lietuvai nepateikė.
Kodėl lėšos be konkurso buvo skirtos konfederacijai, V. Vaitiekūnas negalėjo atsakyti, nes esą ne jis priėmęs tokį sprendimą. Tai darę kolegialūs Žemės ūkio ministerijos organai, klausimą svarstė tada prie Seimo buvusi Žuvininkystės plėtros taryba. "Vakarų ekspreso" žiniomis, pats V. Vaitiekūnas buvo lėšas skirsčiusios komisijos narys.
Paklaustas, kodėl nebuvo kontroliuojamas konkursas ledo generatoriaus statybos darbams atlikti bei statybų eiga, V. Vaitiekūnas atsakė: "Tik per daug eskaluojama, kad nekontroliuojama. Viskas yra kontroliuojama. Buvo atliktas ir Žemės ūkio ministerijos auditas, tikrino Valstybės kontrolė, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Tai buvo netgi per daug kontroliuojamas objektas".
Nors konfederacija neįvykdė sutarties dėl lėšų panaudojimo, tačiau 165 tūkst. litų baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ministerija net nebandė išsiieškoti.
Rašyti komentarą