Artėjant referendumui dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES), šalyje vis garsiau skamba euroskeptikų balsas. Tokių pažiūrų politikai žygių ėmėsi ir Seime.
Šios savaitės pradžioje specialioje spaudos konferencijoje apie eurorealizmą ir neva Lietuvai gresiančius spąstus pasakojo Tautos pažangos partijos (TPP) atstovai.
Jų nuomone, tie, kurie pirmieji dabar parduos mūsų šalį Briuseliui, pirmieji ir plėšysis marškinius bei šoks į akis, neva paaiškėjus, kur mes įstojome.
Belsis į tautiečių sąmonę
TPP atstovai taip pat pareiškė ketiną prašyti skirti jiems laiko pasisakyti per nacionalinį radiją ir televiziją. Tokia būtinybė esą iškilo po to, kai euroskeptikai bei eurorealistais save vadinantys asmenys komercinių televizijų laidose neva būdavo apvyniojami aplink pirštą ir parodomi lyg kokie neišmanėliai.
"Pavyzdžiui, Audriaus Siaurusevičiaus laidos "Spaudos klubas" prodiuseriai euroskeptikus į filmavimą pasikvietė tik paskutinę dieną, kitaip tariant, "žalius" ir nepasiruošusius", - pirmadienį Seime piktinosi vienintelis TPP atstovas parlamente Egidijus Klumbys.
Taigi eurorealistais save vadinančių politikų pajėgos bandys pramušti LRT eterį ir belstis į lietuvių sąmonę. ES nedraugai tikisi pasiruošti ir nesileisti savęs diskredituoti, kaip įvyko su M. Murza.
Euroskeptikai mano, kad esant tokiai įtampai, LRT tapo nebe nacionaliniu transliuotoju, o valdžios padargu.
"Taip neturėtų būti. Pavyzdžiui, Švedijoje, kuomet buvo ruošiamasi referendumui dėl stojimo į ES, tos šalies vyriausybė skyrė vienodai lėšų abiem pusėms. Pas mus didžiausi pinigai kišami į visokius "eurobusus", o mums net nesudaroma galimybė parodyti antrosios medalio pusės", - teigė E. Klumbys.
Tad esą kyla klausimas: kodėl gi Lietuvoje nesigirdi euroskeptikų balso? Ar jie iš tiesų nusikalba ir neargumentuotai postringauja apie ES spąstus Lietuvai, ar tauta nieko nežino, jai dumiamos akys, o valdžia žūt būt stengiasi užtildyti tai, kas jai neparanku ar nepelninga? Juk tiek šiltų postų laukia Briuselyje...
Seimo narių tyla - baimė?
Sociologinių apklausų duomenimis, šalyje yra apie 30-35 proc. euroskeptikų. Tačiau, pasak nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko, prieš ES pasisakančių žmonių yra kur kas daugiau. Tarp jų - ne vienas Seimo narys ar to paties akto signataras. Pasak R. Paulausko, jie vengia viešai demonstruoti savo pažiūras, nuogąstaudami, jog prieš artėjančius Seimo rinkimus gali nukentėti jų politinė karjera.
"Mus bando parodyti kaip kvailelius. Bet užduokime sau paprastą klausimą: koks iš pastarųjų metų stambių politinių sprendimų visiškai pasiteisino? Telekomas? "Mažeikių nafta"? Žemės ūkio, sveikatos reformos? Jie mus įtikinėja, kad žino vienintelį kelią, o ar patys ką nors numatė, ką padarė? Ir štai tie patys politikai stovi ant bačkų ir rėkia: ES pakeis jūsų gyvenimus, atvers platesnes ekonomines galimybes ir t.t.", - jausmų neslėpė signataras.
R. Paulauskas buvo itin pasipiktinęs ir žiniasklaidos pozicija dėl eurorealistų, esą ji po tokių spaudos konferencijų "iš Seimo konferencijų salės nieko neišneša".
Užsipuolęs vieną žinių agentūros BNS žurnalistą ir šio paklaustas, ar emocijų pliūpsniai gali būti kam nors įdomūs ir pateikti kaip naujiena, signataras nieko konkretaus neatsakė.
Ragina pasitelkti protą
Tiek E. Klumbys, tiek R. Paulauskas teigė, jog ES šalininkai - gryniausio vandens populistai, rodo tik geriausius vaizdelius, nuo kurių užplūsta šviesūs jausmai. "Ir aš taip norėčiau, patikėkite, bet, mielieji, pasitelkime protą. Juk negalima tikėti tuo, kas neįmanoma", - apgailestavo Seimo narys.
Paprašytas kalbėti labiau argumentuotai, E. Klumbys pateikė Rytų Vokietijos pavyzdį. Ji pirmoji iš buvusio socialistinio lagerio tapo NATO ir ES nare.
"O kas ten dabar? Bedarbystė - didesnė nei Lietuvoje. Mažesnis nei mūsų šalyje yra ir BVP augimas, žmonės bėga, užsienio investicijų visai nėra. Net Vokietijos kancleris Gerhardas Šrederis surengė specialų posėdį, kuriame svarstė, kaip pritraukti valstybines investicijas, apie užsienį net nekalbama. O kiek Vakarai rytų Vokietijai sukiša pinigų... Štai kas laukia Lietuvos. Ne, mielieji, nemokamas sūris - tik spąstuose", - pasakojo R. Paulauskas.
Dinamiška šalis - laimi
"Vakarų ekspreso" žurnalistas susiekė su Europos reikalų komiteto prie LR Vyriausybės pirmininku Petru Auštrevičiumi ir paprašė atremti euroskeptikų emocinį antpuolį.
P. Auštrevičius visų pirma pastebėjo, jog eurorealistai - ne nauja politinė linija, ji papildo tas gretas, kurių esama visoje ES. Skeptikų esama dar ir todėl, kad dauguma netiki, jog Lietuva pasieks europinį lygį, juk ES šalių valstybės vidaus pajamos yra 2,5 karto didesnės, nei Lietuvoje.
"Tačiau mane stebina tai, kad yra bandoma priešintis galimam Lietuvos ekonominės raidos pagerėjimui. Mes juk einame į atvirą rinką, o vienoje muitų erdvėje laimi tas, kas dinamiškesnis, siekia geresnio pragyvenimo. Tokia yra Lietuva. O dauguma ES šalių ekonomika yra nusistovėjusi, joms nereikia esminių ekonominių pokyčių, jos gerai gyvena", - pasakojo pirmininkas.
Pasak jo, jei euroskeptikai sugebėtų argumentuotai išsakyti savo poziciją, ją pagrįsti, ES šalininkų komanda galėtų įdėti ir interviu su jais į savo leidinius. Jie būtų naudingi diskusijų partneriai.
Tačiau Lietuvos eurorealistams trūksta argumentų. Jie kalba apie "tautinės valstybės nykimą", bet nesugeba paaiškinti, kaip tokia valstybė kaip Lietuva sugebėtų išvystyti autonominę ekonomiką. Tokių šalių Europoje - vienetai, ir visos jos turi tai, ko neturime mes. Pavyzdžiui, Šveicarija gali kalbėti apie autonomišką ekonomiką, nes turi turtų.
Nebūkime tokie orūs
Kalbėdamas apie Rytų Vokietijos integraciją į ES, P. Auštrevičius šios Vokietijos dalies įsiliejimą pavadino unikaliu. "Įstojimas buvo priskirtas ES ekonomikos plėtrai, tačiau įvyko per vieną naktį - pasikeitė įstatymai, reglamentai. Tiesiog labiau atsilikusi valstybė inkorporavosi į didesnę. Galų gale, juk 10 mln. gyventojų gyvena Rytų Vokietijoje, tad jie svarbūs ir visai Federacijai", - sakė Europos reikalų komiteto vadovas.
Jis pripažino, kad tai buvo labiau atsilikusi valstybė, dabar kitos šalys moka mokestį, kad bendras pragyvenimo lygis visose valstybėse būtų vienodas. Tačiau Lietuvai toks pavyzdys parodo, jog tam, kad pasiektume Europos Olimpą, reikia laiko, tai - priekaištas mums, o ne priežastis numoti ranka ir imti pavyzdį iš blogesnio varianto. Rytų Vokietijos istorija turėtų nuleisti ant žemės, nes pernelyg jau oriai kalbame apie Lietuvą, kuri be kelių minučių - jau ES narė.
Paklaustas, dėl ko E. Klumbio, M. Murzos ir kitų panašių politikų komandos negauna reikiamos paramos ir dėmesio, P. Auštrevičius paaiškino, jog euroskeptikai užsiregistravo tik paskutinėmis dienomis. Jie, beje, gaus laiko TV eteryje, tai - gera investicija. Tik ar sugebės ja pasinaudoti?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą