Few Nolder: raidžių ir garsų žaismas

Pažintis

Neseniai per audiovizualinį renginį "Go Gaga" Vilniuje ir Klaipėdoje debiutavęs Few Nolder, 21-erių Linas Strockis, pelnė klausytojų simpatijas savo muzika. Ji gimsta iš nutrūkusių atodūsių, trupančių žodžių, ūžesių ir džeržgesio, kuriuos byrančius netikėtai pagauna ritmas ir suka, kilnoja tarsi sraigtelius.

"Kai kurie žmonė mano, kad tai matematika. Ir jie neklysta", - kalba Linas, kuris "Partyzanų" didžėjų dėmesį į save atkreipė įdėjęs porą kūrinių į ore.lt "Grotuvą". Netrukus jo kompozicijos pasirodys partyzanai.com virtualiojoje leidykloje.

"Bet kūrybos procesas nėra matematika, - toliau svarsto Klaipėdos universiteto istorijos trečiakursis. - Netgi kalbant apie skaitmeninę muziką. Skaičiavimais galima fiziškai pagrįsti bet kokį ritmą, bet tam, kad atrastum ir išvestum melodiją iš ritmikos, reikia idėjos ir jausmo."

Muzika ir tu - kada aptikote turį sąlyčio taškų?

Muzikuoju nuo vaikystės. Dešimtį metų grojau klavišiniais. Buvau gabus ir tingus, grodamas gyvais instrumentais, bet, matyt, tai nebuvo man skirta. Norėjau ko nors naujo, paviliojo skaitmeniniai garsai - beribė erdvė. Ją galima apibūdinti abstrakčiai: nuo negirdimo iki negirdimo - žmogaus klausos ribas viršijančių garsų.

Genialus tas, kuris sugeba, rodos, amžinose muzikos teorijose ir taisyklėse atrasti kažką naujo ir vėl sužavėti save ir klausytojus. Nenorėčiau dėl to visą gyvenimą praleisti laužydamas galvą ir sėdėdamas namie. Pasirinkau lengvesnį kelią. Tai, ką darau šiuo metu, yra pereinamasis etapas. Dabartinės mano kūrybos bazė - nešiojamasis kompiuteris. Taip pat "controller'is", leidžiantis rankiniu būdu manipuliuoti beveik visomis kompiuterio programomis. Teoriškai, tobulėjant ir siekiant aukščiausios kokybės, visa tai reikėtų perkelti į "geležį", naudotis kiekvieno virtualaus sintezatoriaus ar mašinos galimybėmis realiame laike. Dėl laiko ir galimybių stokos dabartinė kūryba primena valgymą su pirštinėmis.

Mano požiūriu, genialus žmogus yra kolega IJO, kuris taip pat dalyvavo "Go Gaga", jį drąsiai galiu vadinti vienu iš geriausių muzikos kūrėjų Lietuvoje. Jo kūryba yra visiškai kitokia. Tie, kurie jau yra gavę jo laužytų klaipėdietiškų ritmų dozę, puikiai supranta mano įspūdžius. Manyčiau, kad tobuliausia elektroninė muzika išties yra maišyta su gyvais garsais. Aš ir pats eksperimentuoju. Tiesiog dar reikia suaugti, kad galėčiau visiškai pajusti elektroninės ir gyvos muzikos visumą ir išnaudoti savo galimybes kurdamas.

Esi grojęs grupėse, kai dar buvai instrumentininkas?

Ne, tai manęs netraukė. Iki šiol mane veikia nuostata, kad jeigu darai - tai daryk vienas. Ar aš individualistas? Bent jau muzikoje - tikrai taip. Nesvarbu, ką išrandi ar atrandi ir kokio lygio tas dalykas. Svarbiausa, kad atsakomybė už savo poelgius, nuveiktus darbus, pagaliau - kūrybą, gula ant tavo pečių. Atsakomybės ir pergalės troškulys, persmelktas egoizmo, be kurio šiais laikais sunku. Beje, aš vis dėlto sugebu dirbti grupėse, jei tai nėra muzikos grupė, - šypsosi.

Ar tavo slapyvardis turi kokią nors slaptą reikšmę?

"Few Nolder" nieko ypatingo nereiškia, iš tikrųjų tai banaliai aiškus perdarinys iš "New Folder" (angl. naujas aplankas), - šypsosi. - Čia ir slypi visa žodžių sąskambio reikšmė - vardas nieko nereiškia. Per dažnai žmonės susižavi ir yra užvaldomi ne idėjos ir kokybės sintezės, bet produkto didingo pristatymo su pasaulyje žinomu pseudonimu, "leiblo" pavadinimu ir t. t. Per dažnai individas automatiškai priima jam siūlomą produktą, be asmeninės nuomonės, kuri gana lengvai atsiranda pasidomėjus labiau, o ne vien priėmus "piarinę" informaciją. Reikia, kad žmogus pats sau galėtų pasakyti: aš žinau, kur atėjau ir ką veiksiu.

Kai kurie žmonės jaučiasi klaidinami pasakymo "gyvas elektroninės muzikos atlikimas".

Gyvas grojimas man irgi siejasi tik su akustiniais instrumentais. Elektroninės muzikos pristatymas gyvai nereiškia, kad ritmas pradės vaikščioti. Jis bus generuojamas tam gerai pasirengus, bet kartu ir visiškai kitaip, improvizuojant. Tai savo kūrybos pristatymas čia ir dabar. Tai nėra didžėjaus setas, kurie vis dar labai populiarūs Lietuvoje, bet daugiau ar mažiau blanksta užsienyje, nebent būtų absoliučios kokybės. Užsienio rinka vis labiau domisi kūryba. Mano subjektyvia nuomone, pakelti publiką svetima muzika lengviau nei sava. Na, vieni turi paisyti komercijos, nes toks jų darbas, o man tai - ne darbas, o pomėgis. Gal todėl ir užsikabinau? Neskirdavau kūrybai daug laiko, nenorėdavau sėdėti namuose... Juk tarp keturių sienų nieko nepamatysi. O nauji įspūdžiai ir potyriai sugrįžta į kūrybą tarsi nenutrūkstamas ciklas.

Yra principų, kuriuos norėtum pritaikyti savo veikloje?

Mano kūryba nebuvo tiesiogiai skirta šokiams, tiksliau, kūriau su mintimi "apgauk šokėją", - juokiasi. - Bet mano kūriniuose pulsuodavo ritmas. Per "Go Gaga" supratau, kad galiu kurti pozityvią, tačiau kartu ir šiek tiek agresyviai į judesio centrą įstumiančią, šokiams skirtą muziką.

Tavo gyvenimas greitas?

Labai, - tyliai nusijuokia. - Būna, džiaugies, būna, skaudžiai nusivili, bet taip turi būti. Gyvenimo patirtis labai svarbi. Aišku, reikia jausti tą ribą, ties kurią žmogus palūžta. Jei ją randi, viskas, ką gauni, tau eina tik į pliusą. Vaikštai palei ribą, o jei peržengęs kristum - turėsi daug sričių atsigauti. Pavyzdžiui, nesiseka mokslai, randi atgaivą muzikoje. Gyvenimas turi būti įvairiapusis. Ranka turi penkis pirštus, bet be vieno žmogus gali gyvent, ar ne? O be visų - ne.

Valerija LEBEDEVA