Dar 2010 m. tuometis konservatorių lyderis ir premjeras Andrius Kubilius su kompanija važinėjosi dviračiais po Baltarusiją ir buvo užsukę į Astravo AE statybų aikštelę. Grįžęs A.Kubilius viešai šaipėsi, kad baltarusiai blefuoja ir jokia elektrinė ten statoma nebus. Susizgribo tik dabar, kai pirmojo jėgainės bloko statybos jau eina į pabaigą.
Niekas nesiginčija dėl grėsmės Lietuvai, ypač Vilniui, kurią kelia už 50 km statomas atominis monstras. Nuo žiemos svarstomos galimybės Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nepirkti Astravo AE pagamintos elektros. Konservatoriai sumąstė jos iš viso neįsileisti į šalies elektros tinklus ir tai nustatyti įstatymu. Tačiau sukurpę projektą, patys jo Seimui kažkodėl neteikė, o pasiūlė gerokai ilgesnę ir sudėtingesnę procedūrą - rinkti piliečių parašus, reikalaujančius, kad Seimas jį svarstytų. Per pirmąją savaitę surinkta daugiau kaip 6,5 tūkst. parašų, internete iniciatyvą iki vakar dienos palaikė 1163 žmonės.
Ką iš tiesų palaiko konservatorių iniciatyvą remiantys žmonės? „...Kad būtų įrengtos būtinos apsaugos nuo nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros energijos patekimo į Lietuvos elektros energetikos sistemą techninės priemonės“, - painiai susukta projekte. Kokios tos priemonės ir kiek jos gali kainuoti, niekur nepaaiškinta.
Vienintelis energetikos ekspertas iniciatyvinėje parašų rinkimo grupėje - A.Kubiliaus patarėjas Kęstutis Škiudas. Jo „Vakaro žinios“ ir pasiteiravo, kaip ketinama atskirti baltarusiškus elektronus nuo, pavyzdžiui, rusiškų ar suomiškų ir netinkamų neįsileisti.
„Logika paprasta: Astravo AE statoma prie pat linijų, kurios eina šiuo metu į Ignaliną ir kuriomis mūsiškė Ignalinos AE buvo sujungta su BRELL žiedu. Kad nepatektų elektra iš Astravo AE, reikia arba nukirpti laidus, arba statyti nuolatinės srovės keitiklį, kuris neįleistų tos nešvarios elektros“, - paaiškino K.Škiudas ir pridūrė, kad tos priemonės vis tiek turės būti įgyvendinamos, nes jos susijusios su būsima Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklu.
Tačiau sinchronizacija galima ne anksčiau kaip 2025 m., o žmonėms siūloma pasirašyti, kad linijos būtų nukirptos jau 2018 m., kai Astravo AE planuoja pradėti gaminti elektrą.
„Reikia politinio sprendimo, nes iš tikrųjų tai gali kainuoti ir sukelti tam tikrų politinių įtampų. Todėl ir renkame parašus, kad čia yra žmonių valia“, - neslėpė K.Škiudas.
Lietuvos mokslininkai neseniai pateikė penkias alternatyvas, kaip Lietuva galėtų riboti elektros importą iš Astravo AE, ir skaičiavimus, kiek tai kainuotų. Lietuvos elektros jungtims su Baltarusija ir Rusija visiškai atjungti reikėtų apie 78,6 mln. eurų, vien su Baltarusija - iki 47,3 mln. eurų, keitiklio statybai bei susijusiems darbams - iki 197,3 mln. eurų, o trims elektros linijoms nuo Ignalinos AE iki Baltarusijos išjungti - iki 20 mln. eurų.
Paklaustas, kodėl renkant žmonių parašus slepiama, kiek milijonų iš jų pačių kišenės reikės jų „valią“ paversti realybe, K.Škiudas ir pats nusistebėjo: „Aš mačiau tuos vertinimus, bet nelabai suprantu, kuo remdamiesi mokslininkai juos padarė.“
Seimo Energetikos komisijos narys Artūras Skardžius neabejoja, kad ši spontaniškai gimusi parašų rinkimo akcija yra populistinis konservatorių bandymas atkreipti į save dėmesį, bet kvailindami žmones jie tik patys apsikvailino.
„Gal pirmiau konservatoriams reikėtų atsiskirti elektronus savo galvose? Jie mano, kad žmonės tebėra tamsūs ir galima jiems brukti bet kokius absurdus. Kažin ar jų pačių partijos kolegos pasirašinėja, nors jiems nėra kitos išeities, netgi jei partijos vadovybė ir siūlo kvailybę, - šaipėsi A.Skardžius. - Čia juk tas pats, jei aš pasiūlyčiau visiems pasirašyti, kad Lietuvoje kiekvieną vasaros dieną oro temperatūra būtų ne mažiau kaip 20 laipsnių šilumos. Bet ar aš tai padarysiu - juk aš ne ponas Dievas. O konservatoriai bando įtikinti, kad jie ar kažkas kitas tą dalyką padarys, jeigu žmonės surinks parašus.“
Dalis žmonių, jo manymu, tiesiog nesupranta, ką pasirašo, nes yra įaudrinti Astravo AE grėsmės.
„Bet nukarpius laidus ta elektrinė nepasidarys saugesnė, o apie didesnio saugumo reikalavimus konservatoriai net neužsimena, - piktinosi A.Skardžius. - Ir tos „nešvarios“ elektros mes vis tiek neišvengsime - ji mus pasieks aplinkiniu keliu per Rusiją ir Suomiją, nes Suomija atsijungti nuo Rusijos neketina. O gal konservatoriai išras specialią technologiją, kuri atsijos elektronus su baltarusišku kvapu?“
Pasak jo, mokslininkai, atlikę alternatyvų studiją, perspėjo, kad atkirtus jungtis su Baltarusija elektra gali brangti, o tai didins vartotojų išlaidas ir mažins pramonės įmonių konkurencingumą.
„Kaip konservatoriai žada kompensuoti dėl nukirptų laidų brangsiančią elektros energiją? O gal jų europarlamentarai išmuš pinigų iš EK sinchronizacijos projektams? Ne, nes pripratę sau priskirti tik nuopelnus, o visą naštą - žmonėms“, - įsitikinęs A.Skardžius.
Jurgis VILEMAS, akademikas, energetikos ekspertas:
Politikoje niekas logika ir sveiku protu nesivadovauja, ypač prieš rinkimus. Visiškai atjungti sistemas man atrodo nerealu, nes čia ne tik Lietuvos, o gerokai didesnio rato valstybių interesai. Jau kelerius metus esame elektros rinkos „Nordpool“ dalyviai ir sprendimai, kuriuos reikės priimti, turės būti derinami su kitais tos rinkos dalyviais.
Antra, baltarusiai jau patys supranta, kad Baltijos valstybių rinkoje Astravo AE elektros neparduos, nes kaina nekonkurencinga. Ir mes šitais pareiškimais baltarusių labai nepagąsdinsim, nes mūsų rinkos dydis yra nykštukinis, palyginti su bendra Rusijos ir Baltarusijos rinka.
Lenkai galėtų pagąsdinti, bet jie to nedaro ir netgi svarsto apie elektros linijos statybą į Baltarusiją.
Sinchronizacija su kontinentine Europa irgi yra politinis projektas, jis nėra pagrįstas ekonomiškai. Pačiai ES turėtų būti nepatogu, kad per tiek metų trijų Baltijos valstybių nesugeba integruoti į savo tinklą. Manau, ES už tai ir turėtų sumokėti kaip solidarumo mokestį, nes trims Baltijos vargšėms tai yra per brangu.
Žinoma, kai kurie mūsų politikai pasiruošę net ir paskutines kelnes už tai atiduoti. Aišku, ne savo, o vartotojų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą