G. Steponavičius: mokyklų skaičius mažėja lėčiau negu moksleivių

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, šįmet į mokyklas ateis apie 20 tūkst. moksleivių mažiau negu pernai, o mokytojų šįmet dirbs bent tūkstančiu mažiau.

"Moksleivių skaičius - 371 tūkstantis - dar yra pirminis, mes santūriai sakome, kad iki 20 tūkstančių mažiau turėtų ateiti į mokyklas. Antra vertus, galima būtų pasakyti, kad per pastarąjį laikotarpį mokyklų skaičius, palyginus su mokinių skaičiumi, mažėjo lėčiau. Mokinių skaičius mažėjo nuo 2006-2007 metų beveik 25 proc., tuo tarpu mokyklų skaičius sumažėjo 15 procentų", - vardijo ministras ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Į klausimą, ar mokytojams gresia nedarbas, ministras atsako teigiamai, bet tik nedidele dalimi. "Pagal į statistiką, daugiau kaip 1100 mokytojų praėjusiais metais dirbo mokykloje, kurie buvo sulaukę 65 metų amžiaus", - pastebi ministras.

Ministerijos duomenimis, šiuos mokslo metus pradeda 1269 savivaldybių ir valstybinės mokyklos, t. y. 9 mokyklomis mažiau, taip pat dirbs daugiau kaip 30 nevalstybinių mokyklų.

"Tai neženklūs pokyčiai, tikrai žymiai santūresni skaičiai nei yra nuogąstavimai ar mėginama dirbtinai kelt susirūpinimą. Nauja tendencija, kad šalia bendrojo lavinimo mokyklų atsiranda daugiafunkciniai centrai, kurie irgi yra švietimo įstaigos. Šiais metais dirbs 36 daugiafunkciniai centrai, kuriuose vykdomas arba ikimokyklinis, arba pradinis ugdymas", - teigė G. Steponavičius.

Jo teigimu, daugiau kaip pusė visų mokyklų yra renovuotos. "Per pastaruosius ketverius metus daugiau kaip 500 švietimo įstaigų skirta daugiau kaip 1,5 mlrd. litų renovacijai. Iš šių 2007-2011 m. renovuotų 500 švietimo įstaigų nė viena mokykla nebuvo uždaryta. Vienintelis pavyzdys - Joniškio rajono Rudiškių pradinei mokyklai renovacijos lėšos buvo sustabdytos matant šios mokyklos neperspektyvumą. Iš renovuotų iki 2009 m. bendrojo ugdymo mokyklų uždarytos yra šešios, o jų patalpos pritaikomos bendruomenės reikmėms", - kalbėjo ministras.

Jo teigimu, ikimokyklinis ugdymas džiugina priešingomis tendencijomis - per dvejus metus sparčiai plečiamas šių įstaigų tinklas, daugėja ikimokyklinio amžiaus vaikų - pastaraisiais metais beveik 20 tūkst.

Ministerija didžiuojasi išmaniosios mokyklos kūrimu - šiais mokslo metais planšetinius kompiuterius gaus 10 tūkst. penktokų (apie 100 mokyklų). Elektroninį dienyną šįmet įdiegs apie tūkstantį mokyklų, kompiuterizuota 40 proc. mokytojų darbo vietų. Daugiau kaip 400 mokyklų įrengti nauji gamtos mokslų, technologijų ir menų kabinetai, pradedamas taikyti elektroninis mokinio pažymėjimas.

Pasak ministro, neseniai jis patvirtino rekomendacijas mokykloms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems vaikams. "Nebūtinai visose mokyklose ši problema yra aktuali, bet nemažoje dalyje ir mokytojai, ir mokyklų vadovai galės jaustis stipresni, žinodami, kaip elgtis", - teigė ministras.

Siekiant pagerinti moksleivių profesinio orientavimo sistemą nuo rugsėjo 1-osios bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose bus įdarbinta apie 200, o iki metų pabaigos - 750 karjeros mokytojų, jiems talkins apie 100 aukštesnę karjeros kvalifikaciją turinčių specialistų.

Skaičiuojama, kad 79 profesinio mokymo įstaigose mokslo metus pradės daugiau kaip 46 tūkst. moksleivių. Jau priimta per 16 tūkst. moksleivių, jų dar laukiama iki spalio 1 d.

Pasak ministerijos, palyginus su 2008-2009 m., pasiektas balansas valstybės finansuojamų vietų skaičiaus profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose kaitoje. Nors aukštojo mokslo įstaigose mažėja studijų vietų, didžioji dalis įstojusiųjų studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Kasmet nuosekliai didėja studijų finansavimas - daugiau kaip 20 mln. litų daugiau negu pernai.

Pasak ministro, džiugu, kad gabiausieji mūsų šalies moksleiviai renkasi studijas Lietuvoje - daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77 proc.) geriausiai išlaikiusiųjų egzaminus šįmet pasirinko studijas Lietuvoje.