Gaisras gesintas ir ašaromis

Reportažas

Vakar Smiltynė atrodė neatpažįstamai ir labiau priminė siaubo filmo filmavimo aikštelę ar vaizdą po atominio karo.

Prasisklaidžius gaisro dūmams, gaisravietėje stirksojo tik suanglėję kalnapušių stagarai, ant žemės gulėjo sudegusių gyvūnėlių kūneliai, spragsėjo įkaitusi žemė, nuo karščio sproginėjo dar nuo karo užsilikę sprogmenys.

Kraupūs vaizdai gaisravietėje plušantiems žmonėms kėlė įvairių emocijų. Aplinkosaugininkai keikė valdžią, kad jų potvarkiai trukdo dirbti gaisrininkams. Garbaus amžiaus girininkas, regėdamas tai, kuo virto keliasdešimties metų senumo miškas, nesigėdijo riedančių ašarų. Jauni kareivukai džiaugėsi gaisravietėje suradę nors vieną gyvą slieką ir perkėlė jį į saugesnę vietą - ant žolės.

Tuo metu pro šalį važiuojantys užsienio turistai bei vietiniai smalsuoliai fotografavosi prisiminimui.

"Katastrofa. Žodžiais sunku apibūdinti, kas čia dėjosi. Įsivaizduokit, pjaunu medį, žiūriu - šalia ugnies stulpas, už mane dvigubai aukštesnis. Teko pulti pačiam gesinti", - trumpai prisiminimais dalijosi nuo pat gaisro pradžios iki paryčių gaisravietėje dirbęs miško pjovėjas Darius Beržinis ir vėl nuskubėjo pjauti medžių, kad ugniagesių automobiliai galėtų privažiuoti iki gaisro židinių.

Ugnis, pasak ugniagesių, plito labai sparčiai

"Padegė"

Vietiniai girininkai sakė neabejojantys, kad miškas buvo padegtas. Jie vylėsi, kad šis gaisras bus skaudi pamoka, pagaliau priversianti visus susimąstyti, kad reikia iš anksto apgalvoti, kaip apsisaugoti nuo tokių katastrofų.

"Kalnapušės dega kaip parakas. Gal pagaliau visi supras, kad laikas vietoje kalnapušių sodinti paprastas pušis arba bent padaryti proskynas, kad gaisrininkai galėtų pravažiuoti. Tikėkimės, kad ši katastrofa atvers visiems akis", - vylėsi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros vedėjas Alfredas Šepštas.

"O kur gaisrininkų hidrantai? Be to, pagaliau reikia keisti miškų įstatymą. Panašu, kad saugant miškus jau persistengta, ir šitaip galime jo visai netekti. Šis gaisras tai labai aiškiai parodė", - jam antrino visą naktį su ugnimi kovojęs Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis.

Jis taip pat neabejojo, jog miškas buvo buvo padegtas.

Gaisro židinių vakar Smiltynėje dar buvo labai daug

"Kokia gaisro priežastis? "Parazitinė". Jis kilo lygiai toje pačioje vietoje, kaip ir prieš dvi savaites. Tada padegėjai sudegino pusantro hektaro", - emocijų netramdė girininkas.

Jo teigimu, visą išdegusią teritoriją teks išvalyti ir sodinti naujus medžius. Girininkas vylėsi, kad tai jau bus ne kalnapušės.

Juokas pro ašaras

Užvakar po pietų Smiltynėje kilusio gaisro gesinimo darbai tęsėsi visą naktį ir vakar dieną. Daugelis naktį dirbusių gaisrininkų bei kareivių ryte jau buvo išvykę ilsėtis, juos pakeitė kiti kolegos. Darbas virte virė - kariai su kastuvais smėliu užkasinėjo rusenančius gaisro židinius, ugniagesiai liejo smilkstančią žemę vandeniu. Kiti ilsėjosi čia pat ant likusios sveikos žolės, valgė atvežtą maistą.

Visą parą gesinę ugnį ugniagesiai iš Radviliškio, nors buvo ir labai pavargę, bet bandė juokauti.

"Atvažiavome į kurortą pasišildyti", - pokštavo vienas radviliškietis.

"Juokaujame tol, kol sėdime, bet jei paprašytumėte atsistoti - baigtųsi visi juokeliai. Nebuvo nė minutės atsikvėpti. Ugnis plito labai smarkiai. Ką tik, prieš pusvalandį, sustojome, nes atnešė pavalgyti. Tai dabar atrodo, kad nebėra jėgų net kalbėti", - pasakojo pavargęs ir nuo dūmų pajuodęs jo kolega.

Nors ugniagesiai sakė matę įvairių gaisrų, tačiau tokios apimties gaisro pripažino savo darbo istorijoje dar neregėję.

"Panašiai atrodo tik degantys durpynai, tačiau kai dega toks unikalus kampelis, verkia visa Lietuva", - pripažino ugniagesiai.

Norėjo gesinti ugnį

Tuo tarpu vakar priešpiet iš Gargždų atvykę ugniagesiai atviravo, esą būtų buvę daug maloniau gesinti Smiltynėje įsismarkavusią ugnį nei vaikščioti su kibirėliu vandens ir laistyti dar smilkstančius gaisro židinukus.

"Užduotis dabar tokia - po mūsų nebeturi rūkti joks dūmelis. Atrodo, ką tik užpylei, atsisuki - vėl rūksta. Labai nekonkretus darbas", - pildamas į kibirą vandenį atsiduso gargždiškis Valdas.

Nors atvira ugnimi liepsnojančių vietų vakar ryte nebebuvo matyti, gaisravietėje įsikūrusio štabo vadovas - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis dar nesiryžo sakyti, kad gaisras jau lokalizuotas.

Labiausiai nerimą jam kėlė sinoptikų prognozės, kad gali sustiprėti vėjas, o tai dar labiau apsunkintų gaisro lokalizavimą.

"Pavienių židinukų dar yra labai daug. Tad sunku prognozuoti, kiek užsitęs darbai. Ši para bus be atokvėpio, o jei nebus lietaus, gali tekti plušėti keletą parų ar net ir visą savaitę", - prognozavo R. Baniulis.

Edita UŽKURAITĖ