Valdininkai sugalvojo naują būdą pakankinti žmones
Nuo Naujųjų metų visi Lietuvos piliečiai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Priešingu atveju jiems numatyta administracinė atsakomybė. Tačiau dokumentų tvarkymas gali užtrukti ne vieną savaitę ir atimti daug nervų.
Numatyta bausmė
Žmonės, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje, privalės deklaruoti atvykimą į naują gyvenamąją vietą, o išvykimą iš gyvenamosios vietos deklaruos tik tie, kurie išvyks iš Lietuvos.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimą. Šis prasižengimas gresia įspėjimu arba bauda nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų. Už antrą tokį pat nusižengimą numatyta bauda nuo 50 iki 100 litų.
Gyvenamąją vietą reikia deklaruoti gyvenamosios vietos teritorinės policijos įstaigos migracijos skyriuje, poskyryje, grupėje ar pasų poskyryje.
Deklaruoti - per savaitę
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pasų skyriaus vedėja Danutė Matarevižienė teigė, jog tiems žmonėms, kurių asmens dokumentuose šiuo metu yra įrašas apie gyvenamąją vietą, jos deklaruoti nereikės.
Nedeklaravusieji pareigą atlikti turės per septynias darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.
Galybė dokumentų
Nors valstybės rinkliava už gyvenamosios vietos deklaravimą nenumatyta, tačiau piliečiai migracijos tarnybai privalės pateikti galybę dokumentų, kurių surinkimui prireiks ne vienos savaitės, nemažai pinigų ir daug nervų.
Pirmiausia reikės pristatyti atitinkamą nustatytos formos užpildytą deklaraciją, kurioje nurodomi asmens duomenys, gyvenamosios vietos adresas, duomenys apie gyvenamosios patalpos savininką ar bendraturčius ir kt.
Taip pat privaloma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vaiko kelionės dokumentą, vaiko gimimo liudijimą, dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą, arba šių dokumentų nuorašus, atskirą gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, dokumentą, patvirtinantį gyvenamąją vietą.
Jeigu nelaimėlis nėra gyvenamosios vietos savininkas, nuomininkas ar subnuomininkas, teks pateikti globą ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus ar šių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jeigu asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas ar socialinės globos įstaigos atstovas.
Migracijos tarnybai paprašius, būtina pateikti ir kitus dokumentus (pvz., gyvenamosios patalpos savininko įgaliojimą ar kt.).
Už dokumento, patvirtinančio asmens gyvenamąją vietą, išdavimą asmeniui nustatyta valstybės rinkliava - 2 litai.
Bankai ignoruoja
Gyvenamosios vietos deklaravimas privalomas ir tiems piliečiams, kurie nori naudotis lizingo paslaugomis.
"Snoro lizingo" atstovai tvirtino, jog iki metų pradžios lizingo paslaugos piliečiams, kurių pasuose nebuvo įrašo apie gyvenamąją vietą, buvo suteikiamos tik tuo atveju, jei jie pristatydavo išrašą iš Gyventojų registro tarnybos.
Nuo metų pradžios tokiems banko klientams privaloma pristatyti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą. Panašias sąlygas taiko ir "VB lizingas" bei kiti lizingo paslaugas teikiantys bankai.
Apie įstatymą mažai kas žino
Naujasis įstatymas turėtų sukelti daug rūpesčių sąžiningiems, stropiems Lietuvos piliečiams, tačiau, pasirodo, jog apie jį mažai kas žino.
Vienas interneto svetainės "Delfi" lankytojas pasakojo, jog pasų poskyrio darbuotojai pareikalavo pažymos iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės, kuri įrodytų, jog jo žmona tikrai yra buto šeimininkė.
Žmogus liko nesupratęs, kam anksčiau reikėjo rūpintis namų ūkio byla, kuri patvirtino, jog jo žmona yra teisėta to paties buto šeimininkė, ir dar už tai mokėti 70 litų.
Tačiau ne visi Lietuvos piliečiai yra tokie pareigingi. "VL Vakaro žinios" apsilankius kadastro-registro įmonės Vilniaus skyriuje, nepavyko surasti nė vieno žmogaus, besirūpinančio gyvenamosios vietos deklaravimu. Kalbinti piliečiai teigė net nežinantys apie tokį įstatymą.
Leis gyventi pas meilužę
Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Bučinskas "VL Vakaro žinios" tvirtino, jog namų ūkio bylos, jei ji buvo teisingai tvarkoma, užtenka ir nereikia jokių kitų buto nuosavybės įrodymų. Į kadastro-registro įmonę kreiptis esą nebūtina, todėl dokumentų tvarkymas nieko nekainuos.
Be to, K.Bučinskas teigė, jog žmogus, jei turi buto savininko sutikimą, gali deklaruoti bet kokią gyvenamąją vietą, net ir butą pas tėvus, meilužę, nors faktiškai ten negyvena.
Pasak jo, leidžiama deklaruoti net ir sodo namelius, vagonėlius, jei jie turi adresus. Priešingu atveju, jei ten gyvenantys žmonės nėra socialiai remtini, jiems gali tekti sumokėti baudą.
Paklaustas, ar ateityje gyvenamosios vietos nereikės deklaruoti ir tiems žmonėms, kurie turi registracijos antspaudą pase bei turi įrašą apie gyvenamąją vietą, K.Bučinskas užtikrino, jog nereikės, ir patarė "pasiskaityti įstatymus", pridurdamas, jog nuo metų pradžios "jokios registracijos nebegalioja".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą