Naktinis šunų stūgavimas ir lojimas neleidžia ramiai ilsėtis ne tik kaimiškų vietovių gyventojams, bet ir klaipėdiečiams. Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad ši problema uostamiestyje yra aktuali ir tvirtina, jog su tokia netvarka kovoti įmanoma.
Į "Vakarų ekspreso" redakciją kreipėsi diskomforto nebegalintys pakęsti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvės 12 namo gyventojai. Anot jų, nuo kaimynų šunų stūgavimo jie kenčia jau porą metų.
Sutriko miegas
Greta šio devynaukščio namo, už kelių metrų, Smilties Pylimo gatvėje yra privačioje valdoje pastatytas kelių aukštų namas, kurio kieme kiaurus metus laikomas vokiečių aviganio mišrūnas.
"Naktimis ir paryčiais jau nepakeliama nuolat klausytis jo lojimo, kaukimo, sutrikęs mūsų miegas. Dalies namo gyventojų langai yra toje pusėje, kur kaukia šuo. Vasarą atidarius langus tapo apskritai nebeįmanoma miegoti. Auginame ir mažamečius vaikus, kurie itin jautriai reaguoja į šunų keliamą triukšmą. Smilties Pylimo gatvės 12 namo gyventojai augina dar 2 mažesnius šunis, kurie vakarais, rytais taip pat laksto privačiame kieme ir loja. Tad girdime jau ir visą šunų "chorą", - skundėsi gyventojai.
Prie būdos prirakintas šuo, jų teigimu, virsta nenumaldomu pilnaties "garbintoju": tuomet jis stūgauja ištisą naktį.
Gins teises
 |
| Šio devynaaukščio namo gyventojai nutarė pradėti kovą su kaimynystėje naktimis miegoti neleidžiančių šunų šeimininkais: kreiptasi į policiją. |
"Dėl šunų naktimis keliamo triukšmo skundžiasi ir Tauralaukio, ir kitų kvartalų gyventojai. Sudrausminti lauke laikomų šunų šeimininkus tikrai galima", - teigė jis.
2004 m. uostamiesčio Taryba patvirtino Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles. Jose yra punktas, skelbiantis, jog "savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų".
Anot M. Poimanskio, būtent žodis "ramybė" ir kitų asmenų teisių bei interesų nepažeidimo principai šiuo atveju ir yra kertiniai.
"Nepatenkinti gyventojai turėtų surašyti skundą ar pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Dar gerai būtų surinkti ir butų gyventojų parašus. Tuomet paskirtas pagal rajoną policijos pareigūnas turėtų perklausti gyventojų, kad pasitvirtintų skundas. Tada būtų surašomas tarnybinis pareiškimas viršininkui, o vėliau problemos sprendimo imtųsi savivaldybės administracinė komisija", - įvykių eigą pasakojo valdininkas.
Už minėtų taisyklių pažeidimą minėta komisija asmeniui gali taikyti įspėjimą arba baudą iki 200 litų.
"Jei šuns ar šunų šeimininkas nespręs problemos, bus surašytas dar vienas protokolas, bauda didės. Vėl neišsprendus problemos - vėl didesnė bauda. Taip galima "prisižaisti" ir iki kelių tūkstančių litų. Viena moteris mieste laiko net 9 kates. Ji gavo jau keletą baudų, bet kol kas nė vienos nesumokėjo. Jei taip ir toliau, teks kreiptis į antstolius", - pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Minėtose taisyklėse yra ir dar vienas punktas, pagal kurį gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
"Tačiau mums užkliuvo žodis "butuose", todėl Savivaldybės administracijai jau pateikėme pasiūlymą taisyklėse pakeisti šią formuluotę. Pritarus pakeitimams įsigaliotų punktas, skelbiantis, kad gyvūnų savininkas privalo užtikrinti, jog gyvūnai netrikdytų viešosios rimties vakaro ir nakties metu. Tačiau, kaip sakiau, bausti nedrausmingų šunų savininkus galima ir pagal kitą punktą", - sakė M. Poimanskis.
Bent jau S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio namo gyventojai yra nusiteikę kovoti ir vakar įteikė skundą Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą