Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė tikino, jog beglobių gyvūnų Vilniaus mieste nė kiek nemažėja. Kasdien sulaukiama 10-20 pagalbos prašymų.
„Pastebime ir tokią tendenciją, jog vis daugėja tokių asmenų, kurie gyvūną palieka dėl emigracijos. Ir dažniausiai susigriebiama likus 1-2 dienoms iki išvykimo. Jei prieglauda yra pilna, tokiu atveju jau būna vėlu. Prašome, kad tie žmonės surastų, kas gali gyvūną pagloboti bent jau laikinai. Retai, bet būna ir tokių, kurie šiuo dalyku pasirūpina iš anksto, pavyzdžiui, prieš mėnesį“, - pasakojo V.Auškalnienė.
Anot organizacijos vadovės, kartu su savimi gyvūną išsivežti į užsienį nėra sudėtinga, tiesiog dokumentų tvarkymui reikia laiko. Net jei apie kelionę sužinai vos prieš kelias dienas, gali paprašyti, kad gyvūno dokumentais pasirūpintų giminaičiai ar draugai. Tiesa, tokiu atveju dar dažnai pasiteisinama ir finansų trūkumu arba užsienio šalyje netinkama gyvenamąja vieta.
Kratosi atsakomybės
Klaipėdos gyvūnų globos namų „5 pėdutės“ savanorės Simonos Šakinytės teigimu, šiuo metu beglobių gyvūnų uostamiestyje yra kiek sumažėję, tačiau tai neatspindi tikrųjų tendencijų, mat vasarą gyvūnų būna daugiau dėl atsivedamų naujagimių vadų. Vidutiniškai per mėnesį į prieglaudą prašosi apie 40 gyvūnų. Apie 30 jų kas mėnesį randa namus.
„Apie 70 proc. į prieglaudas patenkančių gyvūnų yra atiduodami žmonių, kurie teigia emigruojantys į kitą šalį. Kas keisčiausia, tie žmonės atvažiuoja ir šį faktą pateikia visiškai ramiais veidais, lyg to gyvūno nebūtų kelis mėnesius ar metus auginę. O kai patariame gyvūną vežtis kartu, dar ir baisiausiai nustemba. Svarbiausia, kad 90 proc. tokių šeimininkų į užsienį išvažiuoja „rytoj“. Jie dar ir labai pyksta, kai paklausiame, ar tik vakar apie šią kelionę sužinojo“, - pasakojo S.Šakinytė.
S.Šakinytės teigimu, vos 10 proc. iš emigruojančių ar taip teigiančių šeimininkų iš anksto pasirūpina gyvūno likimu ir nepalieka tokių reikalų paskutinei dienai.
Anot savanorės, retais atvejais būna ir taip, jog į užsienį studijuoti ar dirbti išvažiavę vaikai gyvūnus palieka savo tėvams, seneliams ar kitiems giminaičiams: „Būna labai gaila stebėti tuos seneliukus, kuriems paliekami didžiuliai šunys. Jie iš paskutiniųjų bando jais pasirūpinti, tačiau dažnai tos pastangos neduoda vaisių.“
Dažnai meluoja
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys Kaune taip pat kasdien sulaukia vis daugiau gyvūnų, kurių šeimininkai pasakoja išvykstantys į užsienį.
„Paliekamų gyvūnų nuolat daugėja. Tai galiu pasakyti remdamasi savo septynerių metų darbo su gyvūnais patirtimi. Dažniausiai gyvūnai atiduodami teigiant, kad jų šeimininkas mirė ir nėra giminaičių, kurie galėtų gyvūnėliu pasirūpinti, arba nurodant, kad išvykstama gyventi į užsienį. Tokių emigrantinių istorijų yra 90 proc. Ir galiu pasakyti, kad ne visos tokios istorijos yra tiesa. Daugelis yra tiesiog pamokyti sakyti, kad emigruoja, nes taip lengviausia gyvūno atsikratyti“, - pasakojo Kauno „Lesės“ vadovė Eglė Baležentienė.
Ji taip pat užsiminė, kad nuolat pabrėžiama, jog į užsienį išvykstama jau „rytoj“. Nors atsiranda ir tokių, kurie taip pasakę skambina ir po mėnesio.
„Mašina ir butu jie spėja pasirūpinti, o gyvūnu ne. Dar ir grasina, kad jei gyvūno nepriimsime, jį užmigdys. Juk žino, kad prieglaudose dirba geraširdžiai žmonės, kurie tikrai likimo valiai gyvūno nepaliks“, - pasakojo E.Baležentienė.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą