Ignas I.V. kviečiamas groti ir vestuvėse

Iš arčiau

Didžėjus Ignas I.V. populiarumu nesiskundžia. Vaikinas sako, kad jo nebestebina įvairūs gerbėjų "išsišokimai": "Nei pasiūlymai atidaryti naują klubą, nei kvietimai groti vestuvėse, nei dovanos, nei meilės prisipažinimai, nei anoniminės žinutės..."

Ignas, 2003 metais "Bravo" apdovanojimų ceremonijoje ir šiuolaikinės kultūros portalo www.ore.lt rinkimuose "Ore Geriausi" pelnęs geriausio Lietuvos didžėjaus vardą, prisipažįsta, kad vienas labiausiai jį erzinančių dalykų muzikos srityje yra neprofesionalumas.

Ką tu veikei prieš tapdamas didžėjumi ir renginių organiztoriumi? Jei nebūtum, tuo kas dabar esi, kuo norėtum būti?

Pirmiausia esu didžėjus. Kontorinis organizatoriaus darbas man mažiau patinka. Anksčiau tik savo profesiją ir tematydavau, o dabar suprantu, kad esama ir kitų įdomių specialybių. Norėčiau būti ir lakūnu, ir gydytoju, ir verslininku... Nežinau, ką konkrečiai pasirinkčiau... Kol kas esu truputį menininkas, darau būtent tai, kas man labai patinka ir ką geriausiai šiuo metu sugebu.

Kada pirmą kartą atsistojai prie pulto? Ir kas paskatino pasirinkti didžėjaus profesiją?

Prieš kokius šešis ar septynis metus sugalvojau surengti vakarėlį Kaune, pasikviečiau didžėjų Sagą, ir pats pabandžiau pirmą kartą pagroti. Kai dabar prisimenu, kad vakarėlio metu grojau juostiniais magnetofonais, šaltis perbėga kūnu.

Tai įvyko labai natūraliai, mylėjau ir myliu šokių muziką bei noriu dalyvauti ją kuriant.

Papasakok apie savo slapyvardį Ignas I.V. Kaip jis atsirado?

Esu Ignas Vanagas, todėl pradžioje kukliai vadinausi DJ I.V., nes tais laikais buvo įprasta prie slapyvardžio pridėti "DJ". Vėliau tapau Ignu I.V., o dabar jau pradedu galvoti, kad reikėtų tiesiog grįžti prie savo tikrojo vardo ir pavardės...

Didžiausia klaida, kurią padarei grodamas?

Sulaužiau ausines įnirtingai begrodamas vakarėlyje. Ir ne vienąkart... Per visus tuos metus jau lūžo apie dešimt ausinių.

Tavo mėgstamiausias kūrinys.

"Planisphere - Deep Blue Dream" - melodingas gabalas, šedevras: emocionalus, žmogiškas, labai tikras ir labai nerealus. Na, jis toks ne vienintelis, bet tikrai vienas mėgstamiausių visų laikų kūrinių.

Ar pasitaiko, kad žmonės klube prašo pagroti vieną ar kitą kūrinį?

Tai baisiausia, kas gali nutikti. Atkištas mobilusis telefonas su trumposios žinutės "Deep Dish - Flashdance" tekstu labai erzina. Arba "John Creamer & Stephane K feat Susanna - Storm". Na, o topų topas yra paprašyti Ozio Ozborno...

Kokius jausmus nori sukelti žmonėms savo grojama muzika?

Jų labai daug, ir atsakymas reikalauja pamąstyti, bet svarbiausia, kad žmonės pasisemtų iš mano grojamos muzikos teigiamų emocijų ir pozityvios energijos.

Ko negali pakęsti šokių muzikos industrijoje? Kas tave erzina?

Mane visada erzina pavydas, arogancija, o taip pat ir neprofesionalumas.

Kur save matai po 10 metų? Vis ten pat - šokių muzikos pasaulyje?

Turbūt kitur arba kitaip... Man patinka, kaip aš dabar gyvenu. Dirbu ką noriu, kaip noriu ir kiek noriu. Vėliau mano pasirinkimas gal ir keisis, na, o gyvenimo būdas, tikiuosi, išliks toks pat.

Didžiausia staigmena, kurios teko sulaukti iš gerbėjų pusės?

Tiesą sakant, manęs jau niekas nebestebina: nei pasiūlymai atidaryti naują klubą, nei kvietimai groti vestuvėse, nei dovanos, nei meilės prisipažinimai, nei anoniminės žinutės, kurias nuolat gaunu.

Keletą kartų stovint prie pulto teko išsimaudyti šampano lietuje, tačiau tai buvo ne gerbėjų, o draugų linksmos išdaigos.

Įsimintiniausias vakarėlis, kuriame teko groti?

Tai buvo mokyklos diskoteka, berods, šeštoje klasėje. Pamenu, kad atsinešiau "2 Unlimited" juostinį albumą, bet, deja, niekam nepatiko mano muzika...  

Vaidas PLAŠČINSKAS