Iš kareivinių aidi skundai

Dirba paromis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sulaukė atviro viešosios įstaigos Karių teisių gynimo centro generalinio direktoriaus Laimono Jako laiško. Jame išdėstytos problemos, su kuriomis beveik pusei tūkstančio jaunuolių pradėjus privalomąją karo tarnybą neva susidūrė jau tarnaujantys profesinės karo tarnybos kariai.

L.Jako teigimu, būtent ant profesionalų pečių gulė visas šauktinių auklėjimas, nors nebuvo išspręstas jų pačių aprūpinimo ir viršvalandžių apmokėjimo klausimas.

Grįžo šauktiniai, grįžo ir problemos? Egidijaus Jankausko nuotr.

„Sulaukėme profesinės karo tarnybos karių skundų, kad pradėjus tarnauti šauktiniams jie daliniuose privalo būti nuo 6 ryto iki 9 val. vakaro ir vesti mankštas, rikiuotes bei užsiėmimus. Taip pat likti savaitgaliais. Tačiau Lietuvos kariniuose daliniuose yra nesilaikoma karo tarnybos statuto, nes viršvalandinis tarnybos laikas nekompensuojamas laisvomis dienomis ar pinigais. Dar blogiau yra tai, kad formaliai galima tyčia klastoti laiko apskaitos žiniaraščius, įrašant tik 8 tarnybos valandas per dieną, nors ji trunka net 15 valandų“, - tvirtina L.Jakas.

Nėra sprendžiama ir budėjimo, įprastai trunkančio visą parą, problema. Po budėjimo kariui priklauso dvi (jei budi savaitgalį - trys) dienos poilsio. Pasak L.Jako, realiai daliniuose budėjimas su pasikeitimu trunka iki 30 val., tačiau kario poilsiui suteikiama tik tos pačios pamainos pabaigos dienos dalis ir reikalaujama, kad jau kitos dienos ryte jis vėl stotų į rikiuotę.

L.Jakas prisimena, kad panaši situacija kariuomenėje buvo ir prieš daugiau nei dešimtmetį, kai profesinės karo tarnybos kariai vado įsakymu privalėjo daliniuose būti 22 val. Bet vienam kariui patekus į nelaimingą atsitikimą Krašto apsaugos ministerija atsisakė sumokėti išmoką, nes oficialiai jis tarnyboje neva buvo tik iki 17 val.

Daroma dėl akių

„Profesinės karo tarnybos kariai ir toliau yra nepatenkinti, o jų moralė papildomai žlugdoma, nors žemesnės grandies kariai ir turi mokyti šauktinius. Kol šie yra dėmesio centre ir visokios komisijos lankosi, dėl akių viskas daroma, kad atrodytų gražu, smagu ir puiku, nors iš esmės egzistuojančios problemos tik aštrinamos“, - sakė L.Jakas.

Iki šiol nėra sprendžiamas kelionpinigių ar degalų klausimas kariams, kurie priversti kasdien iki tarnybos vietos nuo namų pirmyn ir atgal važiuoti kone 400 km. Nors šių metų biudžete lėšos krašto apsaugai padidintos trečdaliu ir siekia 425 mln. eurų, žemiausios grandies kariai profesionalai vis dar laukia Krašto apsaugos ministerijos duotų pažadų padidinti atlyginimus tesėjimo. O kur dar vien kelyje sugaištas laikas, jo nelieka ne tik normaliam poilsiui, bet ir šeimai.

„Degalų išlaidos kariams už kelionę į darbą nekompensuojamos. Kai kurie generolai, pulkininkai važinėja su tarnybinėmis mašinomis, o kariai, kurie gauna tik tris kartus mažesnes algas, privalo pirktis degalus. Kariai nori išlaikyti šeimos vientisumą. Konstitucija saugo šeimą, o šiuo atveju Krašto apsaugos ministerija šeimas tik ardo, nes vyras ar moteris, kurie vien keliaudami į darbą sugaišta apie 3 valandas, dar 8-9 ar 10 valandų ištarnauja, poilsiui teturi 8 valandas, 2 valandos lieka nusiprausti, pavalgyti. Ministerija visiškai tuo nesirūpina“, - priekaištavo L.Jakas.

Karių teisių gynimo centro duomenimis, vidutinis žemiausios grandies eilinio kario atlyginimas šiuo metu siekia apie 600 eurų į rankas (arba apie 780 eurų neatskaičius mokesčių). Kai kurie kariai yra priversti dar 100-150 eurų iš šios sumos išleisti kelionei į dalinius.

„Laikas didinti ne generolų, ne pulkininkų atlyginimus, o būtent eilinio, jaunesniojo eilinio, vyresniojo eilinio, seržanto, karių, kurie gauna ir taip mažas pajamas, palyginti su tuo, kiek jie ištarnauja. Šią problemą spręsti tapo dar labiau aktualu, nes neseniai buvo prailginti tarnybos metai iki kito aukštesnio laipsnio suteikimo, todėl yra didelė grėsmė, kad ypač žemesnės grandies kariai profesionalai nenorės 5 metus tarnauti gaudami 500 eurų algą. Mažiau reikia į parodas važinėti ir pėstininkų kovines mašinas žiūrinėti. Kas jas vairuos? Koks motyvuotas karys pilotuos, transportuos, degalus pils ir šaudmenis kilnos? Šiandien žemesnės grandinės karių motyvacija nesiekia vidurkio. Reikia pripažinti, kad ministerija ir prezidentė yra rožinius akinius užsidėję. Mano, kad šauktinius prišaukėme ir viskas bus puiku. Ne, nebus puiku, nes moralė nepakito“, - neslėpė pykčio L.Jakas.

Primintos problemos

Pirmieji privalomąją karo tarnybą pradėję šauktiniai papildė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Jo vadas majoras Viktoras Bagdonas vakar „Vakaro žinioms“ sakė, kad su viešai Karių teisių gynimo centro vadovo L.Jako išsakytomis mintimis yra susipažinęs.

„Kaip bataliono vadas galiu patvirtinti, kad į mane dėl to nesikreipė nė vienas privalomosios karo tarnybos karys. Turime ir teisininką, tačiau ir jis nėra sulaukęs nė vieno skundo. O tai, kad ant jaunesnių vadų pečių gula su šauktiniais susijęs papildomas krūvis, - faktas. Bet tokia jų ir misija. Manau, kad minėti pareiškimai nebūtinai susieti su mūsų batalionu. Tiesiog pasinaudota gera proga grįžti prie tam tikrų skaudulių“, - patikino majoras V.Bagdonas.

Juozas Olekas, Krašto apsaugos ministras:

- Ar tiesa, kad kariuomenės gretas papildžius keliems šimtams privalomosios karo tarnybos šauktinių, pablogėjo profesinės karo tarnybos karių gyvenimas?

- Netiesa. Kol kas šauktinių yra tik pajūryje dislokuotame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione. O batalionų Lietuvoje yra keletas. Manau, kad šiuo metu mums visiems reikia šiek tiek daugiau padirbėti bendrai, kad esant dabartinei situacijai galėtume apginti Lietuvą.

- Tačiau Karių teisių gynimo centro generalinio direktoriaus Laimono Jako laiške žeriami konkretūs priekaištai.

- Aš esu matęs tik Liberalų sąjūdžio kandidato rinkimuose Laimono Jako raštą. Ir jame rašoma netiesa. Tiems kariams, kurie viršys savo tarnybos laiką, bus suteiktos poilsio dienos.

- O kaip dėl pažadų padidinti atlyginimus?

- Kas atidžiai sekė, žino, kad aš dar per Seimo pavasario sesiją pasakiau, kad reikia padidinti atlyginimus. Malonu girdėti, kad ponas Jakas pritaria daugumos dedamoms pastangoms, nors ir priklauso opozicijoje esančiai partijai. Šių metų rudens Seimo sesijai rengiame įstatymą dėl karių darbo užmokesčio padidinimo.

Krašto apsaugos ministerija rūpinasi, kad kariai daugiau uždirbtų. Jau padidinome atstumą, už kurį mokame į tarnybą važiuojantiems kariams. Mokame papildomų priedų už dalyvavimą lauko pratybose. Tai jau priimti konkretūs sprendimai, o dar yra ruošiami ir kiti teisės aktai. Mes tai darome. Tačiau ačiū, kad kolegos pastebi ir teikia savo siūlymų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“